Filofobijos testas
Filofobija (gr. „philos“ reiškia mylintį) yra baimė įsimylėti ir būti mylimam. Skirtingai nei įsipareigojimų baimė, kuri išsigąsta ilgalaikių pažadų, filofobija suveikia daug anksčiau: vos pajutus simpatiją ar pastebėjus kito žmogaus dėmesį. Jausmams busti neleidžiama iš principo: flirtas nutraukiamas, žinutės paliekamos be atsako, o „per geri“ žmonės kelia daugiau nerimo nei abejingi.
Dažniausiai už šios baimės stovi sena žaizda: skaudi meilės patirtis, išdavystė arba ankstyvas išmokimas, kad prisirišti pavojinga. 10 klausimų padės įvertinti, kiek stipriai baimė saugo jūsų širdį ir kiek jai už tą apsaugą mokate. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra filofobija?
Filofobija yra apsauginė sistema, kuri neleidžia gimti romantiniams jausmams. Ji retai atrodo kaip „baimė“: iš šono (ir iš vidaus) ji panašesnė į išrankumą, cinizmą ar „man tiesiog gerai vienam“. Skiriamasis bruožas yra prieštara tarp ilgesio ir elgesio: artumo norisi, vienatvė kartais skaudi, bet vos atsiranda reali galimybė, įsijungia pasipriešinimas: nerimas, kritika, šaltis, bėgimas.
Svarbu atskirti filofobiją nuo sąmoningo pasirinkimo negyventi poroje: pastarasis yra ramus ir be vidinio konflikto. Taip pat ji nėra tas pats, kas įsipareigojimų baimė: filofobija bijo pačių jausmų (net trumpo įsimylėjimo), o įsipareigojimų baimė bijo ilgalaikių pažadų, nors jausmus sau leidžia. Praktikoje jos neretai gyvena kartu, bet darbo taikiniai skiriasi.
Iš kur atsiranda meilės baimė?
Filofobija beveik visada yra išmokta, ir jos pamokos atpažįstamos:
- Skaudi meilės patirtis: išdavystė, staigus paliktumas, žeminantys santykiai; nervų sistema įsirašo „įsimylėjimas = skausmas“ ir saugo nuo pakartojimo
- Ankstyvas prisirišimo sužeidimas: šaltis, atstūmimas ar nenuspėjama meilė vaikystėje moko, kad prisirišti nesaugu; suaugus tai virsta vengiančiu prisirišimo stiliumi
- Matyta tėvų drama: smurtas, skyrybos, vieno iš tėvų sugniuždymas po išdavystės; vaikas padaro išvadą, kad meilė griauna žmones
- Pažeidžiamumo baimė: įsimylėjęs žmogus atsiveria ir praranda dalį kontrolės; tiems, kam kontrolė yra saugumo pagrindas, tai jaučiasi kaip mirtinas pavojus
- Savivertės duobė: giliai netikint savo verte, kito meilė atrodo klaida, kuri tuoj paaiškės, todėl saugiau jos neprisileisti
Kaip baimė saugo ir kiek tai kainuoja?
Filofobijos strategijos yra gudrios, nes veikia anksti ir nepastebimai. Neprieinamų rinkimasis: jausmai leidžiami tik ten, kur santykiai neįmanomi (užimti, toli gyvenantys, emociškai šalti žmonės), nes su neįmanomu saugu. Trūkumų medžioklė: vos ryšys sušyla, protas ima rinkti įrodymus, kodėl žmogus netinka, ir visada randa. Lengvumo zona: flirtas, trumpi ryšiai, „be įsipareigojimų“, viskas, kur širdis nespėja įsitraukti. Kiekviena strategija duoda tą patį: apsaugą nuo skausmo mainais į artumą.
Kaina paaiškėja ilgainiui: apsauga nuo blogų santykių tampa apsauga nuo visų santykių. Tyrimai apie vengiantį prisirišimą rodo dėsningą paveikslą: trumpalaikis komfortas, ilgalaikis vienišumas ir tas keistas skausmas, kai saugai širdį taip gerai, kad ji lieka nepanaudota. Geras pirmas žingsnis yra sąžiningas balansas: ko ši baimė man kainavo per paskutinius penkerius metus ir nuo ko realiai apsaugojo?
Kaip atveriama širdis: darbo kryptys
Filofobija įveikiama taip pat kaip kitos baimės, laipsnišku saugiu susidūrimu, tik čia „ekspozicija“ yra emocinis atvirumas. Laipteliai atrodo taip: pastebėti ir įvardyti sau simpatiją (nebėgti nuo pačio jausmo), leisti sau ją išbūti nieko nedarant, po truputį rodyti susidomėjimą, dalintis vis asmeniškesniais dalykais, išbūti gavus šilumą (nesumenkinti, nenuvertinti, nepabėgti). Kiekviename laiptelyje nerimas kils ir slūgs, tai normalus persimokymo procesas.
Jei baimės šaknys gilios (ankstyvas prisirišimas, sena trauma), savipagalbos gali nepakakti, ir tai normalu: būtent santykių baimės geriausiai gyja santykyje su terapeutu, kur atvirumo galima mokytis saugiomis dozėmis. Verta pasižiūrėti gilesnius savo šablonus: prisirišimo stiliaus testas parodys, ar veikia vengimo mechanika, emocinio apleistumo testas padės suprasti, ar jausmai apskritai buvo „leidžiami“ jūsų vaikystėje, o jei praeityje būta skaudžių santykių, pravers ir toksiškų santykių testas: kartais bijome ne meilės, o to, ką kadaise vadinome meile.
Dažniausiai užduodami klausimai
Man tiesiog niekas nepatinka. Ar tai gali būti filofobija?
Gali, bet nebūtinai. Filofobijos požymis yra ne simpatijų nebuvimas, o jų užgniaužimas: jausmas trumpam kyla ir tuoj pat „išjungiamas“ (kritika, atsitraukimu, racionalizavimu), arba patinka tik neprieinami žmonės. Jei simpatijų tikrai nekyla ir dėl to nekyla vidinio konflikto, tai gali būti tiesiog jūsų dabartinis gyvenimo etapas, o ne baimė.
Po skaudžių santykių bijau naujų. Ar tai jau fobija, ar normalu?
Pirmus mėnesius (ir net metus po gilios žaizdos) atsargumas yra normali gijimo dalis, o ne fobija. Kryptis svarbiau už greitį: sveikas gijimas palaipsniui leidžia vis daugiau (pokalbius, simpatijas, bandymus), o fobija laiką naudoja sienoms storinti. Jei praėjus nemažai laiko kiekviena simpatija vis dar sukelia paniką ir bėgimą, verta padirbėti kryptingai.
Ar filofobija susijusi su prisirišimo stiliumi?
Labai dažnai: vengiantis prisirišimo stilius yra tipiškiausia filofobijos „infrastruktūra“, nes jis nuo vaikystės moko artumą laikyti pavojumi. Bet ne visada: filofobija gali išaugti ir iš vienos skaudžios suaugusio žmogaus patirties saugiai prisirišusiam žmogui. Prisirišimo stiliaus testas padės suprasti, ar dirbate su sena sistema, ar su konkrečia žaizda.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
