Klaustrofobijos testas
Klaustrofobija, uždarų ar ankštų erdvių baimė, yra viena dažniausių specifinių fobijų: ryškesnių jos požymių turi apie 5 iki 7 % žmonių. Jos šerdis dažniausiai ne pati erdvė, o dvi bazinės baimės: negalėsiu ištrūkti ir pritrūksiu oro.
10 klausimų apie liftus, rakinamas duris, MRT tyrimą ir kitas situacijas padės įvertinti jūsų baimės stiprumą. Užtruksite apie 2 minutes, rezultatas su rekomendacijomis iš karto.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra klaustrofobija?
Klaustrofobija (lot. „claustrum“ reiškia uždarą vietą) yra intensyvi baimė būti uždaroje, ankštoje ar sunkiai paliekamoje erdvėje. Tyrimai rodo, kad ją sudaro du susiję komponentai: apribojimo baimė (negalėsiu pajudėti/ištrūkti) ir uždusimo baimė (pritrūks oro). Skirtingiems žmonėms dominuoja skirtingas.
Būdinga tai, kad baimę įjungia ne tik reali erdvė, bet ir jos suvokimas: tas pats žmogus ramiai sėdi mažame automobilyje, bet panikuoja mažame lifte, nes automobilyje jis „gali išlipti bet kada“. Todėl klaustrofobija taip stipriai susijusi su kontrolės jausmu.
Klaustrofobija ir panikos atakos
Klaustrofobija dažnai eina ranka rankon su panikos priepuoliais: uždaroje erdvėje kilusi panika įtvirtina baimę („daugiau niekada nevažiuosiu liftu“), o vengimas neleidžia patirti, kad priepuolis praeina ir saugioje erdvėje. Susidaro ratas: bijau ne tiek lifto, kiek savo panikos lifte.
Jei atpažįstate šį modelį, verta atlikti ir panikos atakų testą: kai pagrindinė problema yra panikos baimė, terapijoje dirbama pirmiausia su ja, ir uždarų erdvių baimė dažnai atslūgsta kartu.
Kaip įveikiama klaustrofobija? (ir ką daryti prieš MRT)
Kaip ir kitos fobijos, klaustrofobija veiksmingiausiai gydoma laipsniška ekspozicija: nuo trumpo buvimo mažoje patalpoje atvertomis durimis iki lifto ir ankštesnių erdvių, kiekvienoje pakopoje leidžiant nerimui natūraliai atslūgti. Papildomai dirbama su „oro trūkumo“ interpretacija: dusulio pojūtis kyla iš greito kvėpavimo, o ne iš tikro deguonies stygiaus, ir lėtas iškvėpimas jį išjungia.
Praktinis klausimas, dėl kurio daug kas atranda savo klaustrofobiją, yra MRT tyrimas. Jei jis jūsų laukia: pasakykite personalui apie baimę (jie susiduria kasdien ir turi sprendimų), paprašykite veidrodėlio ar užrištų akių, naudokite ausines, susitarkite dėl signalo mygtuko, o prireikus gydytojas gali skirti vienkartinį raminamąjį arba nukreipti į atviro tipo MRT aparatą. Tyrimo vengimas dėl baimės yra blogiausias pasirinkimas sveikatai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar klaustrofobija yra tas pats, kas agorafobija?
Ne, jos beveik priešingos: klaustrofobija yra uždarų erdvių baimė, o agorafobija yra baimė situacijų, iš kurių sunku pasišalinti ar sulaukti pagalbos (minios, atviros erdvės, viešas transportas). Bendra jų šerdis yra „spąstų“ jausmas, todėl kai kurios situacijos (pilnas autobusas) gąsdina abiejose.
Kodėl uždaroje erdvėje man ima trūkti oro?
Tai beveik visada kvėpavimo, o ne oro problema: nerimas pagreitina kvėpavimą, dėl to sumažėja CO₂ kiekis kraujyje, o tai sukelia dusulio, svaigimo ir tirpimo pojūčius. Uždaroje patalpoje deguonies užtenka valandoms. Lėtas iškvėpimas (4 sek. įkvėpti, 6 iki 8 sek. iškvėpti) pojūtį išjungia per kelias minutes.
Bijau MRT tyrimo. Ar galiu jo išvengti?
Nevenkite, o spręskite: pasakykite registruojantis apie klaustrofobiją, klauskite apie atviro tipo aparatus, veidrodėlį, ausines, artimojo buvimą šalia ir galimą vienkartinį raminamąjį. MRT trunka 15 iki 40 min., o jo atsisakymas dėl baimės gali kainuoti nepastebėtą ligą.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
Susiję testai
Susiję straipsniai
2025 m. sausio 2 d.
Keisčiausios pasaulio fobijos: nuo česnako iki penktadienio 13-osios
Ilgų žodžių baimė, sūrio baimė, popiežiaus baimė ir baimė, kad kažkur antis tave stebi? Keisčiausios kada nors aprašytos fobijos, ir kas iš jų tikra, o kas interneto folkloras.
Skaityti straipsnį