Depresija yra viena dažniausių ligų pasaulyje, per gyvenimą ją patiria maždaug kas penktas žmogus. Kartu tai viena labiausiai nesuprastų būklių: iš išorės ji dažnai atrodo kaip tinginystė, „blogas charakteris“ ar nedėkingumas, o iš vidaus jaučiasi kaip asmeninė kaltė. Todėl vidutiniškai nuo pirmųjų simptomų iki pagalbos praeina keleri metai. Šis straipsnis padės depresiją atpažinti anksčiau.
Liūdesys ar depresija?
Liūdesys yra sveika reakcija į netektis ir nesėkmes. Jis banguoja, reaguoja į aplinkybes (gera žinia pralinksmina), leidžia tarpais pailsėti ir laikui bėgant slūgsta. Depresija kitokia. Ji nuolatinė (didžiąją dienos dalį, beveik kasdien, bent dvi savaites), nereaguoja į aplinkybes (net geros naujienos „nepramuša“) ir apima ne tik nuotaiką, bet visą sistemą: energiją, miegą, apetitą, mąstymą, kūną.
Yra paprastas patikrinimas. Paklauskite savęs, ar dar galite pasidžiaugti, bent trumpam, bent kuo nors. Liūdintis žmogus gali, o sergančiam depresija džiaugsmo kanalas tarsi išjungtas. Šis simptomas vadinamas anhedonija ir yra vienas iš dviejų kertinių depresijos požymių.
10 ženklų, kurių neverta ignoruoti
1. Prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį
Ne epizodais, o kaip nuolatinis fonas: liūdesys, tuštuma arba, ypač vyrams ir paaugliams, dirglumas, kai viskas erzina, o kantrybė nulinė.
2. Niekas nebedžiugina
Veiklos, kurios anksčiau teikdavo malonumą (hobis, draugai, maistas, serialai), tapo „nei šilta, nei šalta“. Tai anhedonija, ir daugeliui ji baisesnė už liūdesį, nes „nieko nejaučiu“.
3. Nuovargis, kurio nepataiso poilsis
Depresijos nuovargis kitoks nei pervargimo. Išmiegojus dešimt valandų jėgų vis tiek nėra, o paprasčiausi veiksmai (dušas, laiškas, skambutis) reikalauja valios žygdarbio.
4. Miego pokyčiai
Dažniausiai tai ankstyvas prabudimas (4 ar 5 ryto su sunkiomis mintimis, nebeužmiegant) arba priešingai, kai miegama po 10 iki 12 valandų ir vis tiek norisi miego. Reikšmingas bet koks ryškus pokytis nuo jūsų normos.
5. Apetito ir svorio pokyčiai
Maistas prarado skonį ir valgote iš pareigos, arba, atvirkščiai, „užvalgote“ tuštumą. Svorio pokytis maždaug 5 procentai per mėnesį be dietos yra klinikiškai reikšmingas ženklas.
6. Kaltė ir bevertiškumo jausmas
Depresijos mąstymas turi savo braižą: „aš našta“, „viskas dėl manęs“, „nieko doro nepadariau“. Smegenys tampa prokuroru, kuris seniai priėmė nuosprendį ir dabar tik renka įrodymus.
7. Sunku susikaupti ir apsispręsti
Skaitote puslapį trečią kartą ir nieko neprisimenate, o paprasčiausias pasirinkimas (ką valgyti, ką atsakyti) atrodo neįveikiamas. Depresija realiai lėtina mąstymo procesus, ir tai ne išsigalvojimas.
8. Kūno skausmai be aiškios priežasties
Galvos, nugaros, skrandžio skausmai, spaudimas krūtinėje: depresija dažnai „kalba kūnu“, ypač vyresniems žmonėms ir tiems, kam skųstis nuotaika atrodo gėda. Jei tyrimai nieko neranda, o skauda toliau, verta pagalvoti ir apie šią kryptį (galite pasitikrinti streso poveikio kūnui testu).
9. Atsitraukimas nuo žmonių
Neatsakyti į žinutes, atšaukinėti susitikimus, „gal kitą savaitę“: izoliacija yra ir depresijos simptomas, ir jos kuras, nes kuo mažiau kontaktų, tuo giliau smengama.
10. Mintys apie mirtį
Nuo pasyvių („užmigčiau ir neprabusčiau“) iki aktyvių minčių apie savižudybę. Tai visada raudona linija, reikalaujanti pagalbos nedelsiant. Skambinkite „Vilties linijai“ 116 123 (visą parą, nemokamai) arba vykite į artimiausią priėmimo skyrių. Mintys apie mirtį yra ligos simptomas, o ne tiesa apie jūsų gyvenimą, ir jos praeina gydant.
Kada tai jau depresija?
Klinikinei diagnozei reikia bent 5 simptomų iš sąrašo, trunkančių bent 2 savaites, iš kurių bent vienas yra prislėgta nuotaika arba anhedonija. Praktinė taisyklė paprastesnė: jei keli ženklai laikosi kelias savaites ir trukdo gyventi, laikas tikrintis nelaukiant „pilno komplekto“.
Greitam įsivertinimui atlikite depresijos testą (PHQ-9), tą patį klausimyną naudoja gydytojai visame pasaulyje. Norintiems išsamesnio vaizdo tinka Beko tipo depresijos testas, o švelnesnius nuotaikos svyravimus parodys geros savijautos testas (WHO-5).
Ko apie depresiją nežino net daugelis sergančiųjų
- Depresija turi fiziologiją. Tai ne „požiūrio problema“, nes keičiasi neuromediatorių apykaita, streso ašies veikla, net smegenų struktūrų aktyvumas. Prisakymai „susiimk“ veikia taip pat, kaip liepimas diabetikui „pasistengti dėl cukraus“.
- Ji dažnai ateina su kaukėmis. Ypač vyrams: vietoj liūdesio pasireiškia dirglumas, alkoholis, darboholizmas, rizikingas elgesys. Vietoj „man liūdna“ girdime „visi idiotai“.
- Šypsena nieko nepaneigia. „Besišypsanti depresija“ yra realus reiškinys: žmogus funkcionuoja, juokauja, atlieka pareigas, o viduje seniai tamsu. Aplinkinių „bet tu gi linksmas!“ tokiu atveju tik gilina vienišumą.
- Ji gydoma. Psichoterapija (ypač KET) ir, vidutinio sunkumo bei sunkiais atvejais, antidepresantai padeda daugumai. Dauguma pacientų reikšmingai pasveiksta, o blogiausia strategija yra laukti, kol „praeis pati“.
Kur kreiptis Lietuvoje?
Pirmas žingsnis yra psichikos sveikatos centras pagal gyvenamąją vietą. Konsultacijos nemokamos, siuntimo nereikia, o registruotis galima tiesiogiai. Ten dirba psichiatrai ir psichologai, kurie įvertins būklę ir pasiūlys gydymą. Alternatyva yra šeimos gydytojas (jis gali paskirti pirminį gydymą ir nukreipti) arba privatus psichoterapeutas.
Skubią nemokamą emocinę paramą visą parą teikia „Vilties linija“ 116 123 ir „Jaunimo linija“ 8 800 28888. Jei sunku kalbėti, yra ir susirašinėjimo pagalba internetu.
O jei šį straipsnį skaitote galvodami ne apie save, o apie artimą žmogų, jūsų vaidmuo gali būti lemiamas: sergantis depresija dažnai pats nebeturi jėgų ieškoti pagalbos. Padėkite užsiregistruoti, palydėkite, būkite šalia. Kaip tai daryti teisingai, parašėme atskirame straipsnyje kaip padėti artimam žmogui, kuris serga depresija.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Šaltiniai: PSO, Depressive disorder (fact sheet); DSM-5 didžiosios depresijos kriterijai; Kroenke K. ir kt. (2001). The PHQ-9. Journal of General Internal Medicine; NICE gairės NG222 (depresija suaugusiems).
