Stroopo testas
Stroopo testas yra vienas žinomiausių psichologijos eksperimentų. Ekrane matysite spalvų pavadinimus, parašytus įvairiomis spalvomis, ir turėsite kuo greičiau paspausti mygtuką su ta spalva, kuria parašytas žodis. Kartais žodis ir spalva sutampa, o kartais ne, ir būtent tada skaitymo įprotis ima trukdyti.
Iš pradžių atliksite 4 treniruotės bandymus, o tada 28 tikrus. Rezultatas parodys jūsų tikslumą ir Stroopo efektą: kiek ilgiau užtrunkate, kai žodis ir spalva nesutampa. Atsakyti galite pele, pirštu arba klavišais 1, 2, 3 ir 4.
Pasiruoškite užduočiai
Tai ne klausimynas, o trumpa užduotis su laiku. Atlikite ją ramioje vietoje, kai niekas netrukdo. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra Stroopo efektas?
Stroopo efektą 1935 metais aprašė amerikiečių psichologas Johnas Ridley Stroopas. Jis pastebėjo, kad žmonės daug lėčiau pasako spalvą, kuria parašytas žodis, jei pats žodis yra kitos spalvos pavadinimas. Pavyzdžiui, žodį „žalia“, parašytą raudonai, įvardyti kaip „raudona“ užtrunka ilgiau nei tiesiog raudoną kvadratą.
Priežastis paprasta: suaugęs žmogus skaito automatiškai, nenorėdamas. Kai žodžio reikšmė ir spalva nesutampa, smegenys turi slopinti greitesnį skaitymo atsakymą ir rinktis lėtesnį, užduoties reikalaujamą. Tas papildomas laikas ir vadinamas Stroopo efektu arba trukdžiu.
Ką parodo šio testo rezultatas?
Testas skaičiuoja du dalykus. Pirma, tikslumą: kokią dalį bandymų atsakėte teisingai. Antra, Stroopo efektą: atsakymo laiko medianą, kai žodis ir spalva nesutampa, atėmus medianą, kai sutampa. Skaičiuojami tik teisingi atsakymai.
Kuo mažesnis skirtumas, tuo mažiau jus trukdė skaitymas. Vis dėlto vertinkite abu rodiklius kartu: greitai ir be klaidų atsakyti sunkiau nei vien greitai. Jei klaidų buvo daug, rezultatas mažiau patikimas, ir testas apie tai praneš.
Kur Stroopo užduotis naudojama?
Per daugiau nei 90 metų Stroopo užduotis tapo viena dažniausiai naudojamų pažinimo psichologijoje. Colino MacLeodo 1991 metų apžvalga apibendrino šimtus tyrimų ir parodė, kad efektas labai patvarus: jis atsiranda beveik visiems, mokantiems skaityti, ir neišnyksta net po daugybės bandymų, nors praktikuojantis sumažėja.
Specialistai naudoja įvairias Stroopo užduoties versijas dėmesio valdymui ir slopinimui tyrinėti, kartu su kitais metodais. Internetinis variantas, kaip šis, yra supaprastintas, todėl jis tinka pasitikrinti ir pasidomėti, bet ne sutrikimams nustatyti.
Kaip atlikti testą geriausiai?
Keli patarimai, kad rezultatas geriau atspindėtų jūsų galimybes:
- Atlikite testą kompiuteriu ir atsakykite klavišais 1, 2, 3 ir 4, laikydami pirštus ant jų.
- Žiūrėkite į žodžio spalvą, o ne į raides. Kai kuriems padeda šiek tiek „sulieti“ žvilgsnį.
- Nesiekite greičio bet kokia kaina: klaidos mažina tikslumą, o skaičiuojant laiko skirtumą klaidingi atsakymai neįtraukiami.
- Palyginkite rezultatą su reakcijos laiko testu, kuris matuoja greitį be trukdžių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl žodžiai trukdo, nors žinau, kad reikia žiūrėti į spalvą?
Nes skaitymas suaugusiam žmogui yra automatinis: smegenys perskaito žodį net to nenorėdamos. Užduotis reikalauja šį greitą atsakymą slopinti, o tam reikia papildomo laiko. Būtent tai ir matuoja Stroopo efektas.
Ar galima atlikti šį testą, jei prastai skiriu spalvas?
Jei sunkiai skiriate raudoną ir žalią, testas jums bus sunkesnis ir rezultatas mažiau tikslus. Mygtukuose spalvų pavadinimai parašyti žodžiais, bet pati užduotis remiasi spalvų skyrimu, todėl tokiu atveju rezultatą vertinkite atsargiai.
Ar Stroopo testas gali nustatyti ADHD ar kitą sutrikimą?
Ne. Specialistai kartais naudoja Stroopo užduotį kaip vieną iš daugelio vertinimo dalių, bet vien ji nieko nediagnozuoja. Jei nerimaujate dėl dėmesio, pasitikrinkite ADHD testu ir aptarkite tai su specialistu.
Kodėl kartojant testą rezultatas gerėja?
Kai pripratote prie užduoties, smegenys greičiau atpažįsta spalvą ir lengviau slopina skaitymą. Efektas sumažėja, bet visiškai neišnyksta beveik niekam.
Kiek bandymų yra teste?
Iš pradžių 4 treniruotės bandymai, kurie neskaičiuojami, o tada 28 tikri: pusė jų su sutampančia, pusė su nesutampančia spalva. Jei per 3 sekundes neatsakote, bandymas laikomas klaida.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Stroop J. R. (1935). Studies of interference in serial verbal reactions. Journal of Experimental Psychology, 18(6), 643-662.
- MacLeod C. M. (1991). Half a century of research on the Stroop effect: an integrative review. Psychological Bulletin, 109(2), 163-203.
- Scarpina F., Tagini S. (2017). The Stroop Color and Word Test. Frontiers in Psychology, 8, 557.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.