Temperamento testas
Keturių temperamentų idėja yra seniausia asmenybės tipologija pasaulyje: dar Hipokratas ir Galenas žmones skirstė į sangvinikus, cholerikus, flegmatikus ir melancholikus. Šiuolaikinė psichologija temperamentą supranta kaip įgimtą nervų sistemos ypatybę: kaip greitai kyla emocijos, kiek jos stiprios ir kaip ilgai išlieka.
16 klausimų parodys, kuris temperamentas (ar jų derinys) jums būdingiausias. Atsakykite, koks esate iš tikrųjų, o ne koks norėtumėte būti.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Keturi temperamentai: seniausia asmenybės teorija
Temperamentų idėja gimė Antikoje: Hipokratas (V a. pr. Kr.) žmogaus prigimtį aiškino keturių kūno skysčių pusiausvyra, o gydytojas Galenas iš to išvedė keturis tipus. Kūno skysčių teorija seniai paneigta, tačiau pati tipologija pasirodė gaji, ir ją XX a. nauju pagrindu atgaivino fiziologas Ivanas Pavlovas, susiejęs temperamentus su nervų sistemos savybėmis: jos stiprumu, paslankumu ir pusiausvyra.
Šiuolaikine kalba temperamentas yra įgimtas emocinio reagavimo stilius: kaip greitai kyla jūsų emocijos, kokios jos stiprios ir kiek ilgai trunka. Skirtingai nei charakteris, kuris formuojasi per patirtį, temperamentas matomas jau kūdikystėje ir per gyvenimą keičiasi mažai.
Keturi tipai trumpai
Kiekvienas temperamentas yra unikalus greičio ir gylio derinys:
- Sangvinikas: greitas ir lengvas, emocijos ryškios, bet trumpos; stiprybės yra bendravimas ir optimizmas, o silpnybė pastovumas.
- Cholerikas: greitas ir stiprus, emocijos galingos ir veržlios; stiprybės yra ryžtas ir lyderystė, o silpnybė savitvarda.
- Flegmatikas: lėtas ir stiprus, emocijos retos ir ramios; stiprybės yra patikimumas ir kantrybė, o silpnybė inercija.
- Melancholikas: lėtas ir gilus, emocijos gilios ir ilgos; stiprybės yra jautrumas ir kruopštumas, o silpnybė pažeidžiamumas.
Temperamentas ir charakteris: ne tas pats
Temperamentas yra įgimtas „variklis“, o charakteris yra tai, ką ant jo pastatome: vertybės, įpročiai, savitvarda. Cholerikas gali išsiugdyti geležinę savitvardą, o melancholikas sceninę drąsą; prigimtis niekur nedingsta, bet žmogus išmoksta ją valdyti ir naudoti.
Todėl temperamento žinojimas naudingas ne etiketei, o strategijai: suprasti, kokia aplinka ir tempas jums natūralūs, kur jūsų rizikos zonos ir kaip bendrauti su kitokio temperamento žmonėmis. Gilesnei analizei rekomenduojame ir 16 tipų asmenybės testą, nes jis matuoja kitus, su patirtimi susijusius asmenybės aspektus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu būti kelių temperamentų mišinys?
Taip, grynų temperamentų beveik nebūna. Dauguma žmonių yra dviejų tipų derinys (pvz., sangvinikas ir cholerikas), o rezultato stulpeliai parodys jūsų proporcijas.
Ar temperamentas keičiasi per gyvenimą?
Pats temperamentas yra įgimtas ir stabilus, tačiau su amžiumi žmonės išmoksta jį valdyti: cholerikas tampa santūresnis, o melancholikas atsparesnis. Keičiasi ne variklis, o vairavimo įgūdžiai.
Kuris temperamentas geriausias?
Joks, nes kiekvienas turi stiprybių ir silpnybių. Sangvinikai kuria ryšius, cholerikai judina pasaulį, flegmatikai jį stabilizuoja, melancholikai mato gelmę. Klausimas ne „kuris geresnis“, o „kaip išnaudoti savąjį“.
Kuo temperamentas skiriasi nuo asmenybės tipo?
Temperamentas yra įgimtas emocinis reagavimo stilius (greitis, stiprumas). Asmenybės tipas yra platesnis konstruktas, apimantis ir mąstymo bei sprendimų priėmimo polinkius. Jie papildo vienas kitą.
Ar testas tinka vaikams?
Klausimai suformuluoti suaugusiems ir paaugliams nuo maždaug 14 metų. Vaikų temperamentas puikiai matomas iš elgesio, tad testų nereikia, užtenka stebėti, kaip vaikas reaguoja į naujoves, nesėkmes ir kitus vaikus.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Pavlov I. P., nervų sistemos tipų teorija (aukštosios nervinės veiklos tipai).
- Eysenck H. J. (1967). The Biological Basis of Personality. Thomas.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.