Psichoterapijos rūšys
Aiškūs, šaltiniais paremti 27 psichoterapijos krypčių aprašymai: kas tai yra, kam padeda pagal tyrimus, kaip atrodo seansas, kiek trunka ir kaip išsirinkti specialistą. Prie kiekvienos krypties rasite susijusius sutrikimų aprašymus ir testus pasitikrinti.
Ši informacija skirta švietimui ir nepakeičia specialisto konsultacijos. Nežinote, nuo ko pradėti? Perskaitykite, kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą, arba atlikite testą „Ar man reikia psichologo?“.
Elgesio ir kognityvinės kryptys
Struktūruotos, į konkrečius tikslus orientuotos terapijos su stipriausia tyrimų baze.
Gelminės ir santykio kryptys
Ilgesnis darbas su šaknimis: pasikartojančiais šablonais, jausmais ir savęs jausmu.
Trumpalaikės ir pokalbio kryptys
Sufokusuotas darbas su konkrečiu pokyčiu: mažiau šaknų analizės, daugiau artimiausių žingsnių.
Šeimai, porai ir grupei
Terapijos, kuriose dirbama ne po vieną: gydomas santykis arba padeda pati grupė.
Kūno ir dėmesio kryptys
Darbas per kūną, pojūčius ir dėmesio būsenas, dažniausiai greta pagrindinio gydymo.
Kūrybinės ir vaikų kryptys
Kai žodžių neužtenka: menas, muzika ir žaidimas kaip terapijos kalba.
Kuri kryptis man?
Trumpas atsakymas: dažniausiai svarbiau ne kryptis, o geras specialistas ir jūsų ryšys su juo. Tyrimai rodo, kad skirtingų krypčių rezultatai daugeliu atvejų panašūs, o terapinio santykio kokybė yra vienas stipriausių sėkmės pranašų. Vis dėlto kai kurioms būsenoms yra tikslinių metodų: fobijoms ir panikai pirmiausia svarstykite ekspoziciją, potrauminiam stresui EMDR arba traumai pritaikytą KET, ribiniam asmenybės sutrikimui DBT, paauglių valgymo sutrikimams šeimos terapiją. Jei abejojate, pradėkite nuo bet kurio kvalifikuoto specialisto: jis padės susiorientuoti ir prireikus nukreips.
Sąrašą pildome. Trūksta krypties? Parašykite per kontaktų puslapį.