Asmenybės tipo testas

Kas yra 16 asmenybės tipų metodika?

Šio testo pagrindas yra šveicarų psichiatro Carlo Gustavo Jungo psichologinių tipų teorija (1921 m.), kurią vėliau išplėtojo Katharine Briggs ir Isabel Myers, sukūrusios žinomąjį MBTI klausimyną, bei kiti tyrinėtojai. Pagal šią tradiciją žmonių asmenybės skirtumus galima aprašyti keturiomis dichotomijomis, kurių deriniai sudaro 16 tipų.

Kiekviena dichotomija atspindi ne griežtą „arba, arba“ pasirinkimą, o polinkį: visi kartais elgiamės ir vienaip, ir kitaip, tačiau vienas polius mums natūralesnis, panašiai kaip rašymas dešine ar kaire ranka. Jūsų 4 raidžių tipas apibendrina šiuos keturis polinkius.

Keturios dichotomijos paprastai

Kiekviena jūsų tipo raidė atsako į vieną klausimą:

• E / I (ekstraversija ir introversija): iš kur semiatės energijos, iš bendravimo ir veiksmo (E) ar iš vidinio pasaulio ir ramybės (I)?
• S / N (pojūčiai ir intuicija): kokią informaciją labiau pasitikite, konkrečiais faktais ir patirtimi (S) ar įžvalgomis, sąsajomis ir galimybėmis (N)?
• T / F (mąstymas ir jausmai): kuo remiatės spręsdami, objektyvia logika (T) ar vertybėmis ir poveikiu žmonėms (F)?
• J / P (planavimas ir spontaniškumas): kaip organizuojate gyvenimą, mėgstate aiškumą, planus ir užbaigtumą (J) ar lankstumą ir atviras galimybes (P)?

Kam naudingas asmenybės tipo žinojimas?

Tipologija yra kalba kalbėti apie skirtumus be vertinimo. Ji padeda suprasti, kodėl kolega prieš sprendimą nori dar savaitės analizei, o jūs norite veikti jau dabar; kodėl vienam poilsis yra vakarėlis, o kitam knyga tyloje. Nei vienas polinkis nėra geresnis: kiekvienas turi savo stiprybes ir aklas zonas.

Praktiškai tipą naudinga žinoti renkantis karjeros kryptį (kokioje aplinkoje natūraliai skleidžiatės), gerinant santykius (suprasti savo ir partnerio skirtumus) ir planuojant asmeninį augimą (žinoti, kurias „raumenų grupes“ verta patreniruoti). Rekomenduojame kartu atlikti ir karjeros testą, nes jis parodys jūsų profesinių interesų kryptį.

Metodikos apribojimai: ką verta žinoti

Būsime sąžiningi: akademinė psichologija tipologiją kritikuoja. Pagrindiniai argumentai tokie: žmonių savybės pasiskirsčiusios tolygiai, o ne dviem stulpais (dauguma esame kažkur per vidurį), todėl žmonės, esantys arti ribos, pakartoję testą gali gauti kitą tipą. Moksliniuose tyrimuose dažniau naudojamas Didžiojo penketo (Big Five) modelis, matuojantis bruožus skalėse.

Tai nereiškia, kad tipologija beprasmė, nes ji yra puiki savirefleksijos priemonė: padeda įsivardinti savo polinkius, suprasti skirtumus ir pradėti pokalbį apie juos. Tik nenaudokite jos kaip klasifikatoriaus žmonėms „nurašyti“ ar rimtiems sprendimams pagrįsti, nes tam ji nesukurta.