Anhedonijos testas
Anhedonija yra sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą ir susidomėjimą. Mėgstamas maistas nebeturi skonio, susitikimas su draugais atrodo kaip pareiga, o pomėgiai, kurie anksčiau traukė, staiga tampa nebeįdomūs. Tai vienas iš dviejų pagrindinių depresijos požymių, tačiau ji pasitaiko ir esant perdegimui, ilgam stresui ar kitoms būsenoms.
Testą sudaro 14 klausimų apie tai, kaip dažnai per pastarąsias 2 savaites jautėte malonumą laukdami gerų dalykų ir juos patirdami: bendraudami, valgydami, klausydamiesi muzikos, užsiimdami pomėgiais. Rezultatas parodys, ar gebėjimas džiaugtis šiuo metu nėra prislopęs.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra anhedonija
Žodis „anhedonija“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „be malonumo“. XIX amžiaus pabaigoje jį pradėjo vartoti prancūzų psichologas Théodule Ribot, o šiandien anhedonija laikoma vienu iš dviejų pagrindinių depresijos požymių šalia prislėgtos nuotaikos. Ji nėra atskira diagnozė: tai požymis, kuris gali pasireikšti ir esant perdegimui, ilgam stresui, potrauminio streso sutrikimui, priklausomybėms, kai kurioms kūno ligoms ar vartojant tam tikrus vaistus.
Mokslininkai išskiria dvi malonumo dalis. Laukimo malonumas yra gera nuojauta prieš įvykį: smagu galvoti apie savaitgalį, kelionę ar susitikimą. Patyrimo malonumas yra tai, ką jaučiame pačiu metu: skanus maistas, apkabinimas, mėgstama daina. Tyrimai rodo, kad sergant depresija dažnai labiau nukenčia laukimas ir noras imtis veiklos, nors ir pats malonumas gali būti prislopęs. Todėl šiame teste yra klausimų apie abi dalis, taip pat apie bendravimą, pojūčius, pomėgius ir susidomėjimą.
Kaip anhedonija atrodo kasdienybėje
Anhedonija dažnai įsėlina tyliai ir ne iš karto atpažįstama. Žmogus gali nejausti didelio liūdesio, tik pastebėti, kad viskas tapo „vienodai pilka“. Dažniausi ženklai:
- Nebesinori susitikti su draugais, o susitikus norisi kuo greičiau grįžti namo
- Pomėgiai, kurie anksčiau traukė, atidedami arba visai apleidžiami
- Maistas, muzika ar gamta nebeteikia įprasto malonumo
- Nebėra ko laukti: savaitgalis ar atostogos nekelia jokio džiugaus jausmo
- Sunku prisiruošti net prie to, kas paprastai patinka
- Mažiau jaučiamas artumas su brangiais žmonėmis, kartais ir susidomėjimas intymumu
- Jausmas, lyg emocijos būtų „išjungtos“
Kuo šis testas skiriasi nuo depresijos testo
Depresijos testas (PHQ-9) įvertina visus pagrindinius depresijos požymius: nuotaiką, miegą, apetitą, energiją, susikaupimą ir kitus. Malonumo praradimui ten skirtas vienas klausimas. Šis testas, priešingai, išsamiai pažvelgia tik į vieną sritį: ar išlikęs gebėjimas laukti gerų dalykų, juos jausti ir jais domėtis. Jis padeda pastebėti anhedoniją net tada, kai liūdesio nėra daug.
Abu testai papildo vienas kitą. Jei čia surinkote daug balų, verta atlikti ir depresijos testą. Jei jaučiate ne tiek malonumo stygių, kiek išsekimą, pasitikrinkite perdegimo testą, o jei savijauta prasta jau metus ar ilgiau, distimijos testą. Daugiau apie pačią ligą rasite puslapyje Depresija, o apie panašių būsenų skirtumus straipsnyje Perdegimas ar depresija.
Kas padeda, kai džiaugsmas dingsta
Svarbiausia žinoti: anhedonija nėra charakterio savybė ar tinginystė, ir ji dažniausiai praeina, kai sutvarkoma jos priežastis. Jei už jos slypi depresija, padeda psichoterapija, o esant poreikiui ir gydytojo paskirti vaistai.
Viena iš veiksmingiausių praktinių priemonių yra veiklos planavimas: malonios veiklos įtraukiamos į dienotvarkę iš anksto, nelaukiant, kol atsiras noras. Iš pradžių jos gali džiuginti mažai, tačiau reguliariai kartojant malonumas pamažu grįžta. Taip pat padeda judėjimas, buvimas lauke dienos šviesoje, pakankamas miegas ir bendravimas, net jei jis atrodo kaip pastanga.
Jei malonumo stygius trunka ilgiau nei 2 savaites, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą. Jei jaučiatės labai blogai ar kyla minčių apie savižudybę, nemokama emocinė parama teikiama visą parą: „Vilties linija“ 116 123 (suaugusiems), „Jaunimo linija“ 0 800 28888, „Vaikų linija“ 116 111. Daugiau informacijos rasite pagalbasau.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar anhedonija yra liga?
Ne. Anhedonija yra požymis, o ne atskira diagnozė. Dažniausiai ji siejama su depresija, tačiau gali pasitaikyti ir esant perdegimui, ilgam stresui, nerimo sutrikimams, priklausomybėms, kai kurioms kūno ligoms ar vartojant tam tikrus vaistus. Priežastį gali įvertinti gydytojas ar psichologas.
Ar anhedonija gali būti, jei nesijaučiu liūdnas (-a)?
Taip. Kai kurie žmonės didelio liūdesio nejaučia, tik pastebi, kad niekas nebedžiugina ir viskas tapo vienoda. Todėl anhedonija kartais lieka nepastebėta. Jei atpažįstate save, verta atlikti ir depresijos testą.
Ar šis testas gali nustatyti depresiją?
Ne. Testas tik padeda įvertinti, ar šiuo metu nesumažėjęs gebėjimas jausti malonumą. Depresijos ar kitos būsenos diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, pavyzdžiui, psichiatras, įvertinęs visą jūsų situaciją.
Ar džiaugsmas sugrįžta?
Dažniausiai taip. Kai gydoma priežastis, pavyzdžiui, depresija, gebėjimas jausti malonumą paprastai pamažu atsistato. Kartais jis grįžta lėčiau nei pagerėja nuotaika, todėl svarbu neskubinti savęs ir sąmoningai įtraukti malonias veiklas į kasdienybę.
Ar mano atsakymai kur nors saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta tik jūsų naršyklėje, o atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Rizvi S. J., Pizzagalli D. A., Sproule B. A., Kennedy S. H. (2016). Assessing anhedonia in depression: Potentials and pitfalls. Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 65, 21-35.
- Treadway M. T., Zald D. H. (2011). Reconsidering anhedonia in depression: Lessons from translational neuroscience. Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 35(3), 537-555.
- Gard D. E., Gard M. G., Kring A. M., John O. P. (2006). Anticipatory and consummatory components of the experience of pleasure: A scale development study. Journal of Research in Personality, 40(6), 1086-1102.
- Pagalba sau, psichikos sveikatos informacija ir savipagalbos priemonės.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.