Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Šeima ir vaikai

Auklėjimo stiliaus testas

Kaip reaguojate, kai vaikas nesilaiko susitarimo? Kiek jo gyvenime taisyklių ir kiek šilumos? Psichologė Diana Baumrind, ištyrusi šimtus šeimų, aprašė auklėjimo stilius pagal dvi ašis: reiklumą (taisyklės, lūkesčiai) ir atliepimą (šiluma, dėmesys vaiko poreikiams). Iš jų derinių gimsta keturi stiliai, kurių pasekmes vaikams mokslininkai tyrinėja jau pusę amžiaus.

Šis nemokamas testas iš 16 kasdienių situacijų parodys, kuris stilius vyrauja jūsų auklėjime. Atsakykite pagal tai, kaip elgiatės iš tikrųjų, o ne kaip norėtumėte elgtis, nes rezultatas naudingas tik tada, kai sąžiningas. Užtruksite apie 4 minutes.

Pasidalinti:
16 klausimų ~4 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Keturi auklėjimo stiliai: kas juos skiria?

Auklėjimo stilių tipologiją septintajame dešimtmetyje sukūrė psichologė Diana Baumrind, o vėliau papildė mokslininkės E. Maccoby ir J. Martin. Stiliai skiriami pagal dvi ašis: reiklumą (kiek keliate lūkesčių ir ribų) ir atliepimą (kiek šilumos, dėmesio ir jautrumo vaiko poreikiams).

  • Autoritetingas (aukštas reiklumas su aukštu atliepimu): aiškios ribos su šiluma ir paaiškinimu. Tyrimuose siejamas su geriausiais vaikų rezultatais.
  • Autoritarinis (aukštas reiklumas su žemu atliepimu): griežta tvarka, klusnumas, mažai dialogo.
  • Leidžiantis (žemas reiklumas su aukštu atliepimu): daug meilės, mažai ribų.
  • Atsiribojęs (žemas reiklumas su žemu atliepimu): minimalus dalyvavimas vaiko gyvenime.

Kodėl autoritetingas stilius veikia geriausiai?

Dešimtys ilgalaikių tyrimų įvairiose kultūrose rodo tą patį šabloną: autoritetingai auklėjami vaikai užauga su aukštesne saviverte, geresne savireguliacija, stipresniais socialiniais įgūdžiais ir geresniais akademiniais rezultatais, o paauglystėje rečiau įsivelia į rizikingą elgesį.

Mechanizmas paprastas: ribos moko vaiką valdyti save, o šiluma leidžia jaustis saugiam ir kreiptis į tėvus, kai sunku. Kai yra tik ribos be šilumos, vaikas paklūsta iš baimės ir slepia problemas; kai tik šiluma be ribų, jaučiasi mylimas, bet neišmoksta savitvardos; kai nėra nei to, nei to, lieka vienas.

Svarbu ir tai, ko tyrimai nerodo: kad tėvai turi būti tobuli. Vaiko raidai svarbus vyraujantis šablonas, o ne pavienės klaidos, nes kiekvienas tėvas kartais rėkteli ar nusileidžia. Skirtumą daro kryptis ir gebėjimas susitaikyti po konflikto.

Ar galima pakeisti savo auklėjimo stilių?

Taip, auklėjimo stilius yra įpročių rinkinys, o ne charakterio nuosprendis. Dažniausiai jis būna paveldėtas: auginame vaikus taip, kaip augino mus, arba iš priešingybės, kai darome atvirkščiai, nei darė mūsų tėvai (taip griežtai auklėti tėvai tampa leidžiančiais). Vien šito pastebėjimas jau yra pusė pokyčio.

Praktinis kelias: pasirinkite vieną situaciją, kuri kartojasi (pvz., ekranų konfliktai), ir sąmoningai keiskite savo reakciją tik joje: aiški riba, paaiškinimas, nuosekli pasekmė, šiluma po konflikto. Kai naujas šablonas įsitvirtins, plėskite toliau. Jei tėvystė sekina ar nuolat baigiasi pykčiu, verta pasitikrinti ir savo resursus: tėvystės testas ir streso testas padės pamatyti, kur pirmiausia reikia paramos jums patiems.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuris auklėjimo stilius geriausias?

Tyrimai nuosekliai rodo, kad geriausi vaikų rezultatai siejasi su autoritetingu stiliumi, tai yra su aiškiomis ribomis kartu su šiluma ir dialogu. Tačiau tai kryptis, o ne tobulumo standartas: svarbiausia vyraujantis šablonas, ne pavienės klaidos.

Kas, jei mano rezultate keli stiliai beveik lygūs?

Tai normalu, nes dauguma tėvų derina stilius, o elgesys keičiasi pagal situaciją ir nuovargį. Žiūrėkite į du aukščiausius stulpelius: jie parodo jūsų įprastą repertuarą ir kryptį, kurią verta stiprinti ar švelninti.

O jei mes su partneriu auklėjame skirtingai?

Tai dažna ir savaime nekenkia, nes vaikai puikiai supranta, kad tėvai skirtingi. Problemos kyla, kai tėvai vienas kitą atvirai paneigia. Verta abiem atlikti testą ir susitarti dėl kelių bendrų nesvarstomų taisyklių.

Ar stilius turi atitikti vaiko amžių?

Principai tie patys, bet forma keičiasi: mažam vaikui reikia daugiau tiesioginio vedimo, o paaugliui vis daugiau balso ir derybų. Autoritetingas stilius natūraliai „auga kartu“ su vaiku.

Ar šis testas įvertina mane kaip tėvą?

Ne, jis rodo įpročių kryptį, o ne jūsų vertę. Auklėjimo stilius keičiasi su žiniomis, palaikymu ir resursais. Testas tam ir skirtas: pastebėti šabloną, kurį galbūt norėsite koreguoti.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

  • Baumrind D. (1966). Effects of Authoritative Parental Control on Child Behavior. Child Development.
  • Maccoby E. E., Martin J. A. (1983). Socialization in the context of the family: Parent-child interaction. Handbook of Child Psychology.
Ar šis puslapis jums buvo naudingas?

Susiję straipsniai