Charakterio bruožų testas
Kiekvienas turime daug charakterio bruožų, bet vienas ar keli dažniausiai būna ryškesni už kitus ir labiausiai apibūdina, kokie esame. Vienam tai artistiškumas ir noras būti matomam, kitam kruopštumas ir tvarkos poreikis, trečiam gilus jautrumas. Šis testas iš 16 teiginių parodys, kuris iš aštuonių charakterio bruožų jumyse ryškiausias, ir ką jis reiškia: kokios jo stiprybės ir kur jis kartais kainuoja.
Svarbi pastaba: kiekvienas ryškus bruožas yra normalus, sveikas ir turi savo pliusų, tai ne yda ir ne diagnozė. Dauguma žmonių turi ne vieną, o kelis ryškesnius bruožus, tad verta pažiūrėti ir į kitus aukštus rezultatus.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra charakterio akcentuacija
Sąvoką pasiūlė vokiečių psichiatras Karlas Leonhardas, o vėliau ją plėtojo ir kiti tyrėjai. Akcentuacija yra sustiprintas charakterio bruožas: jis ryškesnis nei vidutinis, bet vis dar sveiko diapazono ribose. Leonhardas pabrėžė svarbų dalyką: akcentuacija nėra liga ir ne sutrikimas. Tai tarsi charakterio spalva, ryškesnė nei pilka, su savo stiprybėmis ir savo jautriais taškais.
Riba tarp akcentuacijos ir sutrikimo yra laipsnio ir lankstumo klausimas. Akcentuotas žmogus turi ryškų bruožą, bet gali jį valdyti ir jis netrukdo gyventi; sutrikimo atveju bruožas tampa nelankstus ir sukelia kančią ar rimtų sunkumų. Todėl akcentuacijų testą verta skaityti kaip savęs pažinimą, o ne kaip diagnozę: jis rodo jūsų charakterio ryškiausią spalvą, ne ligą.
Kiekvienas bruožas turi dvi puses
Svarbiausia akcentuacijų idėja yra ta, kad kiekvienas ryškus bruožas yra dvipusis: ta pati savybė, kuri yra stiprybė, tam tikrose situacijose tampa jautriu tašku. Demonstratyvumas duoda artistiškumą, bet gali virsti vaidinimu; pedantiškumas duoda patikimumą, bet gali virsti įtampa dėl smulkmenų; jautrumas duoda empatiją, bet gali sekinti. Tai reiškia, kad tikslas nėra „atsikratyti“ savo bruožo, o mokytis jį naudoti stiprybe ir saugotis jo jautrios pusės.
Būtent todėl savo akcentuaciją naudinga pažinti: ne tam, kad įsprastum save į kategoriją, o tam, kad suprastum, kur tavo natūralios stiprybės ir kur tie taškai, kuriuose tas pats bruožas ima kainuoti. Tada bruožą galima kreipti sąmoningai, o ne būti jo valdomam.
Kaip skaityti savo rezultatą
Šis testas rodo jūsų ryškiausią akcentuaciją, bet reikia dviejų patikslinimų. Pirma, dauguma žmonių turi ne vieną, o kelis ryškesnius bruožus, todėl verta pažiūrėti ir į kitas aukštas kategorijas: jūsų charakteris greičiausiai yra jų derinys. Antra, akcentuacijos gali keistis su amžiumi ir gyvenimo aplinkybėmis, todėl tai nuotrauka, o ne amžinas antspaudas.
Jei norite platesnio savo asmenybės vaizdo, pravartu palyginti šį rezultatą su kitais požiūriais: moksliškiausias yra didžiojo penketo testas, o įdomių papildomų kampų duoda temperamento ir eneagramos testai. Nė vienas modelis nėra visa tiesa, bet keli kartu duoda turtingesnį paveikslą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar akcentuacija yra sutrikimas?
Ne. Leonhardas aiškiai pabrėžė, kad akcentuacija yra sustiprintas, bet vis dar sveiko diapazono charakterio bruožas, o ne liga. Riba tarp akcentuacijos ir sutrikimo yra laipsnio ir lankstumo klausimas: akcentuotas žmogus turi ryškų bruožą, bet gali jį valdyti ir normaliai gyventi, o sutrikimo atveju bruožas tampa nelankstus ir sukelia kančią. Todėl aukštas rezultatas nėra diagnozė, o tik ryškiausios charakterio spalvos įvardijimas.
Ar galiu turėti kelias akcentuacijas?
Taip, ir tai net dažniausia. Dauguma žmonių turi kelis ryškesnius bruožus, ir būtent jų derinys sudaro unikalų charakterį. Testas rodo ryškiausią, bet verta pažiūrėti ir į kitas aukštas kategorijas. Kai kurie deriniai net turi savitą charakterį (pavyzdžiui, emotyvumas kartu su nerimastingumu duoda ypač jautrų žmogų). Todėl skaitykite rezultatą ne kaip vieną etiketę, o kaip savo charakterio spalvų mišinį.
Ar tai tas pats, kas asmenybės tipas?
Ne visai. Akcentuacijų požiūris skiriasi nuo tipologijų (pavyzdžiui, MBTI ar eneagramos) tuo, kad jis nekelia žmogaus į vieną iš kelių dėžučių, o rodo, kurie atskiri bruožai jam išryškėję. Moksliškai patikimiausias asmenybės modelis šiandien yra didžiojo penketo, matuojantis bruožus tęstiniais matmenimis. Leonhardo akcentuacijos yra istoriškai svarbi ir praktiškai naudinga sistema, bet ją geriausia vertinti kaip savęs pažinimo priemonę šalia kitų požiūrių.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Leonhard K. (1976). Akcentuotos asmenybės (Akzentuierte Persönlichkeiten).
- Leonhard K. (1968). The classification of endogenous psychoses and accentuated personalities. Psychiatry research history.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
