Introvertas ar ekstravertas?

Kuo skiriasi introvertas ir ekstravertas?

Sąvokas „introversija“ ir „ekstraversija“ psichologijai padovanojo Carlas Gustavas Jungas. Esminis skirtumas yra ne drovumas ar kalbumas, kaip dažnai manoma, o energijos kryptis: ekstravertą įkrauna išorinis pasaulis (žmonės, veiksmas, įspūdžiai), o introvertą vidinis (mintys, ramybė, gili veikla).

Fiziologiniai tyrimai rodo, kad skirtumas turi biologinį pagrindą: introvertų nervų sistema jautriau reaguoja į dirgiklius, todėl jiems greičiau „per daug“ triukšmo ir socialinės stimuliacijos, o ekstravertams tos pačios stimuliacijos kaip tik trūksta, tad jie jos ieško.

Svarbu: introvertas nebūtinai drovus (drovumas yra baimė būti vertinamam, o introversija yra energijos ypatybė), o ekstravertas nebūtinai paviršutiniškas. Tai tiesiog du skirtingi būdai būti pasaulyje.

Kas yra ambivertas?

Ambivertas yra žmogus, esantis spektro viduryje: jis semiasi energijos iš abiejų šaltinių ir prisitaiko prie situacijos. Tyrimai rodo, kad ambivertų yra daugiausia, o grynų kraštutinių tipų reta.

Įdomu, kad organizacinės psichologijos tyrimuose (pvz., Adamo Granto pardavimų tyrimas) ambivertai dažnai lenkia ir introvertus, ir ekstravertus rezultatais: jie moka ir įtikinamai kalbėti, ir įdėmiai klausytis, todėl geriau „skaito“ pašnekovą.

Kaip gyventi savo tipui palankiau?

Keli praktiniai principai kiekvienai spektro pusei:

• Introvertams: planuokite atsistatymo laiką po socialiai intensyvių dienų; deryboms ir svarbiems pokalbiams prašykite darbotvarkės iš anksto, nes jums natūraliau apgalvoti nei improvizuoti.
• Ekstravertams: ieškokite darbo su gyvu bendravimu; mokydamiesi kalbėkite, aiškinkite medžiagą kitiems, diskutuokite.
• Ambivertams: stebėkite savo energiją ir sąmoningai kaitaliokite režimus, nes jūsų stiprybė yra lankstumas.
• Visiems: nesistenkite „persidaryti“, nes tyrimai rodo, kad ilgalaikis elgesys prieš savo prigimtį sekina ir kelia stresą.