Kritinio mąstymo testas

Kritinis mąstymas yra gebėjimas nepasiduoti pirmam įspūdžiui: pastebėti loginę klaidą, atskirti faktą nuo nuomonės, įvertinti, ar argumentas tikrai pagrindžia išvadą. Šio įgūdžio reikia kasdien, vertinant naujienas, reklamą, politikų pažadus ir net savo paties mintis.

Testą sudaro 15 užduočių iš trijų sričių: loginių argumentų vertinimo, mąstymo klaidų (loginių ydų) atpažinimo ir pažinimo šališkumų. Kiekviena turi vieną teisingą atsakymą. Neskubėkite, nes dalis atsakymų parinkti būtent tam, kad pagautų skubantį protą. Trukmė apie 7 minutes.

Pasidalinti:

15 klausimų ~7 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra kritinis mąstymas?

Kritinis mąstymas yra gebėjimas sąmoningai vertinti informaciją, o ne priimti ją automatiškai. Jis apima kelis įgūdžius: atskirti faktą nuo nuomonės, įvertinti šaltinio patikimumą, pastebėti logines klaidas, atpažinti savo paties šališkumus ir sverti įrodymus, o ne įspūdžius.

Psichologas Danielis Kahnemanas šį procesą aprašo kaip dviejų sistemų kovą: greitoji, intuityvi sistema siūlo atsakymus akimirksniu (ir dažnai klysta sudėtingesniais atvejais), o lėtoji, analitinė sistema tikrina. Kritinis mąstymas yra įprotis laiku įjungti lėtąją sistemą.

Dažniausios mąstymo klaidos, kurias verta žinoti

Šias klaidas atpažinus, jas sunku nebematyti kasdienybėje:

Ad hominem: puolamas žmogus, o ne jo argumentas
Klaidinga dilema: siūlomos tik dvi galimybės, nors jų yra daugiau
Slidžios nuokalnės: nepagrįstai teigiama, kad vienas žingsnis neišvengiamai ves prie katastrofos
Autoriteto argumentas: remiamasi vardu, o ne įrodymais (ypač ne savo srities)
Nuskendusių sąnaudų klaida: tęsiama vien todėl, kad „jau įdėta“
Patvirtinimo šališkumas: pastebima tik tai, kas patvirtina jau turimą nuomonę

Kaip lavinti kritinį mąstymą?

Veiksmingiausia praktika paprasta: prie kiekvieno stipraus teiginio pridėti klausimą „kokie įrodymai tai pagrindžia ir ar juos galima patikrinti?“. Šis vienas klausimas atremia daugumą reklamos, propagandos ir manipuliacijų. Antra galinga įpročio dalis yra sąmoningai ieškoti priešingos pusės argumentų, ypač temose, kurios jums emociškai svarbios (ten patvirtinimo šališkumas stipriausias).

Kritinis mąstymas glaudžiai susijęs su logika ir bendraisiais gebėjimais, tad jei norite juos treniruoti toliau, atlikite loginio mąstymo ir IQ testus. O apie tai, kodėl mus taip lengvai apgauna „akivaizdūs“ atsakymai, plačiau rašome tinklaraštyje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kritinis mąstymas yra tas pats, kas intelektas?

Ne visai. Aukštas IQ padeda, bet netgi labai protingi žmonės daro mąstymo klaidas, jei nesustoja patikrinti. Kritinis mąstymas yra atskiras įgūdis (ir įprotis), kurį galima treniruoti nepriklausomai nuo intelekto.

Kodėl kai kurie atsakymai atrodė teisingi, bet buvo klaidingi?

Būtent tai ir yra esmė: dalis atsakymų parinkti taip, kad pagautų greitąjį, intuityvų mąstymą. Kritinis mąstymas yra ne apie tai, ką smegenys pasiūlo pirma, o apie tai, ką jos patvirtina patikrinusios.

Ar rezultatą galima pagerinti?

Taip, ir gana greitai. Susipažinus su dažniausiomis loginėmis klaidomis ir šališkumais, jie ima kristi į akis kasdienybėje. Tai vienas dėkingiausių treniruoti įgūdžių.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, o atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Kahneman D. (2011). Thinking, Fast and Slow. Farrar, Straus and Giroux.
Ennis R. H. (1987). A taxonomy of critical thinking dispositions and abilities.
Paul R., Elder L. (2006). Critical Thinking: The Nature of Critical and Creative Thought.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?