Loginio mąstymo testas

Kas yra loginis mąstymas?

Loginis mąstymas yra gebėjimas operuoti ryšiais tarp teiginių: iš prielaidų išvesti tai, kas tikrai išplaukia, ir atmesti tai, kas tik atrodo išplaukiantį. Psichologijoje jis artimas „takiajam intelektui“ (angl. fluid intelligence), tai yra gebėjimui spręsti naujas problemas nepriklausomai nuo žinių, ir yra viena stipriausių bendrojo intelekto sudedamųjų.

Svarbu skirti logiką nuo erudicijos: užduotis „kuris žodis nedera“ tikrina ne žodyno dydį, o gebėjimą rasti klasifikavimo principą. Būtent todėl loginiai testai sprendžiami mintinai ir be pasiruošimo, nes jie matuoja mąstymo procesą, o ne išmoktą turinį.

Keturi šio testo žanrai

Kiekvienas užduočių tipas tikrina kiek kitokį mąstymo raumenį:

• Sekos: dėsningumo atpažinimas (aritmetiniai ir geometriniai žingsniai, kvadratai, pirminiai skaičiai, sudėtiniai šablonai)
• Silogizmai: dedukcija, tai yra kas IŠ TIKRŲJŲ išplaukia iš prielaidų (spąstai: gyvenimiškos žinios ir „atvirkštinė“ logika, kai iš pasekmės sprendžiama apie priežastį)
• Analogijos: santykių perkėlimas, tai yra rasti ryšį tarp pirmos poros ir pritaikyti jį antrajai
• Galvosūkiai: struktūros matymas, tai yra uždaviniai, kurių „akivaizdus“ atsakymas klaidingas, o teisingas reikalauja lygties ar skaičiavimo

Kodėl mus apgauna „akivaizdūs“ atsakymai?

Klasikinis pavyzdys yra knygos ir skirtuko uždavinys (garsioji „lazdos ir kamuoliuko“ užduotis iš Kahnemano tyrimų): dauguma iškart atsako „1 euras“, nors teisinga yra 50 centų. Taip nutinka todėl, kad smegenys turi du režimus: greitąjį intuityvųjį (kuris atsakymus siūlo akimirksniu ir be pastangų) ir lėtąjį analitinį (kuris tikrina). Greitasis režimas puikus kasdienybėje, bet loginėse užduotyse jis mielai pateikia „panašų į teisingą“ atsakymą.

Gera žinia: gebėjimas pagauti save ir įjungti lėtąjį režimą yra treniruojamas. Būtent jis, o ne „gimtas protingumas“, skiria žmones, kurie tokias užduotis sprendžia gerai. Taisyklė paprasta: jei atsakymas atėjo be jokių pastangų, patikrinkite jį.

Kaip lavinti loginį mąstymą?

Logika treniruojasi kaip raumuo, per reguliarų vis sunkesnių užduočių sprendimą: galvosūkiai ir šachmatai, programavimo pagrindai (geriausia „grynos logikos“ mankšta), matematikos uždaviniai, strateginiai stalo žaidimai. Veikia ir kasdienė praktika: išgirdus argumentą klausti „ar išvada tikrai išplaukia iš prielaidų, ar tik skamba įtikinamai?“

Jei norite platesnio savo mąstymo gebėjimų vaizdo, atlikite IQ testą, nes jis greta logikos matuoja ir kiekybinį bei erdvinį mąstymą. Tik atminkite abiejų testų ribas: internetiniai testai yra orientaciniai, o tikslų įvertinimą atlieka psichologai standartizuotomis sąlygomis.