Psichologinio amžiaus testas
Kalendorius skaičiuoja savo, o vidus savo: būna dvidešimtmečių, kurie gyvena kaip išmintingi senoliai, ir septyniasdešimtmečių, kurie pirmi šoka į naują nuotykį. Psichologai šį reiškinį vadina subjektyviu amžiumi ir tyrinėja jį visiškai rimtai: pasirodo, tai, kiek metų jaučiamės, susiję su sveikata, energija ir net gyvenimo trukme.
Prieš jus žaismingas vidinio amžiaus matuoklis: 12 klausimų apie tempą, smalsumą, planavimą ir požiūrį į naujoves. Čia nėra gerų ir blogų atsakymų, o rezultatas yra veidrodis su šypsena, ne nuosprendis.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra subjektyvus amžius?
Klausimas „kiek metų jautiesi?“ psichologijoje turi rimtą karjerą: subjektyvus amžius yra vienas įdomiausių senėjimo tyrimų rodiklių. Tyrimai įvairiose šalyse nuosekliai randa tą patį raštą: iki maždaug 25 metų žmonės jaučiasi vyresni, nei yra (norisi rimtumo), o nuo trisdešimties vidinis amžius ima atsilikti nuo pasinio ir vidutiniškai nusistovi ties maždaug 80 procentų kalendorinio: penkiasdešimtmetis viduje dažniausiai jaučiasi keturiasdešimties.
Įdomiausia, kad šis jausmas nėra tik saviapgaulė: subjektyvus amžius prognozuoja realius dalykus. Žmonės, kurie jaučiasi jaunesni, vidutiniškai turi geresnę sveikatą, geresnę atmintį, mažesnę depresijos riziką ir net ilgesnę gyvenimo trukmę, o jausmas „esu senesnis nei mano metai“ dažnai signalizuoja apie sveikatos ar nuotaikos problemas. Priežastingumas čia veikia į abi puses, bet ryšys tvirtas.
Amžius kaip nuostata: ką rodo tyrimai?
Bene garsiausias šios srities tyrimas priklauso Becca Levy iš Jeilio: žmonės, kurie jaunystėje turėjo pozityvų požiūrį į senatvę, gyveno vidutiniškai 7,5 metų ilgiau už tuos, kurie senatvės baiminosi. Mechanizmas paprastas ir žemiškas: nuostatos virsta elgesiu. Kas tiki, kad „po penkiasdešimties jau viskas“, tas nustoja mokytis, judėti ir planuoti, ir pranašystė išsipildo pati. Kas amžių laiko tik skaičiumi, tas ir aštuoniasdešimties registruojasi į kursus.
Iš čia ir šio testo filosofija: klausimai matuoja ne jūsų metus, o nuostatas ir tempą, kurie iš tikrųjų yra keičiami. Polinkis į rutiną, atsargumas naujovėms ar nostalgija nėra nei amžiaus nuosprendis, nei charakterio konstanta: tai įpročiai, kurie stiprėja arba silpsta nuo naudojimo. Kitaip tariant, psichologinis amžius yra vienas iš nedaugelio amžių, kurį galima koreguoti abiem kryptimis.
Kaip „pajauninti“ vidinį amžių (jei norisi)?
Receptas, kurį palaiko senėjimo tyrimai, banaliai paprastas ir todėl retai vykdomas. Naujumas: smegenys jaunos tiek, kiek dažnai mokosi (nauji maršrutai, įgūdžiai, žmonės, kalbos); rutina patogi, bet ji yra vidinio senėjimo greitkelis. Judėjimas: fizinis aktyvumas yra stipriausias žinomas biologinio ir psichologinio jaunėjimo veiksnys, ir jo poveikis jaučiasi bet kuriame amžiuje. Ateities projektai: žmogus jaunas tol, kol kažko laukia ir kažką kuria; planai, net maži, veikia kaip vidinis kalendoriaus atsukimas.
Ir aplinka: bendravimas su įvairaus amžiaus žmonėmis, ypač jaunesniais, atnaujina žodyną, humorą ir požiūrius. O jei šis testas parodė jaunesnį vidų, nei tikėjotės, žinokite: tai ne nebranda, o resursas, kurį tyrimai sieja su sveikata. Smalsiems rekomenduojame ir kaimyninius veidrodžius: smegenų amžiaus testą (loginė forma) ir koks gyvūnas esi (charakterio forma), o rimtesniam savęs pažinimui asmenybės testą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas mokslinis?
Ne, jis pramoginis: „psichologinio amžiaus“ vieneto mokslas nematuoja. Bet jo tema remiasi tikra tyrimų sritimi (subjektyvaus amžiaus psichologija), o klausimai matuoja realius dalykus: polinkį į rutiną, smalsumą, tempą. Žiūrėkite į rezultatą kaip į veidrodį su šypsena.
Mano psichologinis amžius gerokai didesnis už tikrąjį. Ar tai blogai?
Savaime ne: ankstyva branda dažnai reiškia tiesiog rimtą charakterį, ir daug kam ji padeda gyventi. Sunerimti verta tik jei „senumas“ yra ne ramybė, o nuovargis: jei naujovės ne neįdomios, o baugina, o rutina ne džiugina, o tiesiog liko vienintelė. Tokiu atveju verta pasižiūrėti perdegimo ar geros savijautos testus.
Ar psichologinis amžius keičiasi?
Taip, ir gana greitai: jį formuoja įpročiai (naujumas, judėjimas, planai, aplinka), o ne kalendorius. Dideli gyvenimo įvykiai irgi jį stumdo: liga ar krizė pasendina, o nauja veikla, meilė ar kelionė atjaunina. Testą smagu pakartoti po metų ir palyginti.
Kodėl dauguma žmonių jaučiasi jaunesni, nei yra?
Tyrėjai tai aiškina dviem dalykais: vidinis „aš“ formuojasi jaunystėje ir keičiasi lėčiau nei kūnas, o be to, jaunesnis tapatumas padeda psichologiškai: jis siejasi su veiklumu ir sveikata. Tad tas keistas jausmas „viduje man vis dar 25“ yra ne saviapgaulė, o norma, ir, tyrimų duomenimis, sveika norma.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Rubin D. C., Berntsen D. (2006). People over forty feel 20% younger than their age: Subjective age across the lifespan. Psychonomic Bulletin & Review, 13(5).
- Stephan Y., Sutin A. R., Terracciano A. (2018). Subjective age and mortality in three longitudinal samples. Psychosomatic Medicine, 80(7).
- Levy B. R. ir kt. (2002). Longevity increased by positive self-perceptions of aging. Journal of Personality and Social Psychology, 83(2).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
