Optimizmo testas
Optimizmas psichologijoje yra ne šypsena ir ne naivumas, o lūkesčių kryptis: ko žmogus apskritai tikisi iš ateities. Optimistai numato, kad dalykai greičiausiai susiklostys gerai, pesimistai iš anksto ruošiasi blogiausiam. Šis, atrodytų, smulkus nustatymas veikia beveik viską: nuo atkaklumo siekiant tikslų iki imuninės sistemos ir širdies sveikatos rodiklių.
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų teiginių, sukurtų pagal žinomiausią optimizmo klausimyną, gyvenimo orientacijos testą (LOT-R): dalis teiginių optimistiniai, dalis pesimistiniai, o rezultatas parodo jūsų bendrą kryptį. Atsakykite ne taip, kaip norėtumėte galvoti, o taip, kaip galvojate iš tikrųjų. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra dispozicinis optimizmas?
Psichologijoje optimizmas apibrėžiamas ne kaip nuotaika, o kaip apibendrintas lūkestis: stabilus polinkis tikėtis, kad ateities įvykiai bus veikiau geri nei blogi. Tyrėjai Michaelas Scheieris ir Charlesas Carveris, šios srities pradininkai, tai pavadino dispoziciniu optimizmu ir 1985 metais sukūrė jo matavimo priemonę, gyvenimo orientacijos testą (LOT, vėliau atnaujintą į LOT-R).
Svarbu atskirti optimizmą nuo giminingų dalykų: tai ne linksmumas (galima būti ramiu optimistu ir energingu pesimistu), ne naivumas (optimizmas neuždraudžia matyti rizikų) ir ne pozityvus mąstymas iš motyvacinių knygų (kartojimas „viskas bus gerai“ lūkesčių sistemos nekeičia). Tai tiesiog kryptis, į kurią jūsų smegenys pirmiausia pasuka, kai ateitis neaiški.
Ką optimizmas duoda: tyrimų faktai
Optimizmas yra viena geriausiai ištirtų asmenybės savybių sveikatos psichologijoje, ir rezultatai nuoseklūs. Optimistai vidutiniškai patiria mažiau depresijos ir nerimo simptomų, atkakliau siekia tikslų ir konstruktyviau įveikia stresą: jie dažniau sprendžia problemą, o pesimistai dažniau jos vengia. Fizinės sveikatos pusėje didelės apimties tyrimai rodo ryšį su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata bei ilgesne gyvenimo trukme.
Mechanizmų mažiausiai trys. Elgesio: optimistai labiau rūpinasi savimi, nes tiki, kad pastangos atsipirks. Fiziologinis: mažesnis lėtinio streso lygis reiškia mažiau kortizolio ir uždegiminių procesų. Socialinis: su optimistais tiesiog norisi būti, todėl jie turi tvirtesnius palaikymo tinklus. Nė vienas mechanizmas nereikalauja magijos, todėl optimizmo nauda pasiekiama ir jį ugdant.
Ar optimizmo galima išmokti?
Iš dalies taip, ir tai gerai dokumentuota. Maždaug ketvirtadalį optimizmo skirtumų aiškina genai, dalį ankstyvoji patirtis, bet reikšminga dalis yra mąstymo įpročiai, kuriuos galima keisti. Psichologas Martinas Seligmanas tai pavadino išmoktu optimizmu: esmė yra aiškinimo stilius, tai, kaip interpretuojate nesėkmes.
Pesimistinis stilius nesėkmę aiškina kaip nuolatinę („visada taip bus“), visuotinę („man niekas nesiseka“) ir asmeninę („nes aš toks“). Optimistinis kaip laikiną, konkrečią ir aplinkybinę („šį kartą nepavyko, nes pritrūko laiko“). Treniruotė paprasta, bet reikalauja kartojimo: pagauti savo automatinį aiškinimą, patikrinti jį faktais ir suformuluoti tikslesnį. Tai ta pati technika, kuri naudojama kognityvinėje terapijoje, plačiau apie mąstymo klaidas rasite straipsnyje apie 10 mąstymo iškraipymų.
Kada „pesimizmas“ yra ne charakteris, o signalas?
Yra situacijų, kai žemas optimizmo balas rodo ne mąstymo stilių, o būseną. Depresijos metu ateitis visiems atrodo tamsi: tai vienas iš pagrindinių simptomų, ir jis praeina gydant depresiją, o ne „mokantis pozityvumo“. Panašiai veikia išsekimas ir užsitęsęs stresas: pavargusios smegenys visada prognozuoja blogiau.
Todėl jei jūsų rezultatas žemas ir kartu jaučiate nuovargį, apatiją, prastą miegą ar susidomėjimo praradimą, pirmiausia atlikite depresijos testą arba geros savijautos testą (WHO-5). O jei norite pamatyti, kiek jūsų požiūris susijęs su gebėjimu atsitiesti po smūgių, tam yra psichologinio atsparumo testas: optimizmas ir atsparumas yra artimi giminaičiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar optimistu gimstama, ar tampama?
Ir viena, ir kita. Dvynių tyrimai rodo, kad genai paaiškina maždaug 25 procentus skirtumų, likusi dalis yra patirtis ir mąstymo įpročiai. Praktinė išvada: savo tašką skalėje galite pastumti, ypač keisdami tai, kaip aiškinate nesėkmes. Tai lėtas darbas, bet jis veikia: išmokto optimizmo programos yra vienos geriausiai patikrintų psichologijoje.
Ar pesimizmas visada blogai?
Ne. Psichologija žino ir naudingą jo formą: gynybinį pesimizmą, kai žmogus sąmoningai numato kliūtis ir joms ruošiasi, o tai mažina nerimą ir gerina rezultatus. Pesimizmas kenkia tada, kai atima norą bandyti ir tampa savaime išsipildančia pranašyste. Skirtumas paprastas: gynybinis pesimistas ruošiasi ir veikia, o „tikras“ pesimistas iš anksto pasiduoda.
Kuo optimizmas skiriasi nuo pozityvaus mąstymo?
Pozityvus mąstymas populiariojoje kultūroje dažnai reiškia teigiamų frazių kartojimą ir neigiamų minčių draudimą. Mokslinis optimizmas veikia kitaip: jis nedraudžia matyti rizikų ir problemų, tik keičia bendrą lūkesčių kryptį ir nesėkmių aiškinimą. Tyrimai rodo, kad prievartinis pozityvumas („tik nemąstyk blogai!“) dažnai duoda priešingą efektą, o realistinis optimizmas su planu veikia.
Mano balas žemas. Ar tai depresija?
Nebūtinai: žemas optimizmas gali būti tiesiog jūsų mąstymo stilius. Bet pesimistinis ateities matymas yra ir vienas iš depresijos simptomų, todėl verta pasitikrinti, ar jo nelydi kiti: nuovargis, apatija, prastas miegas, susidomėjimo praradimas. Jei atpažįstate bent kelis, atlikite depresijos testą (pagal PHQ-9) ir prireikus pasitarkite su specialistu.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Scheier M. F., Carver C. S., Bridges M. W. (1994). Distinguishing optimism from neuroticism: A reevaluation of the Life Orientation Test. Journal of Personality and Social Psychology, 67(6).
- Seligman M. E. P. (2006). Learned Optimism: How to Change Your Mind and Your Life. Vintage.
- Rozanski A. ir kt. (2019). Association of optimism with cardiovascular events and all-cause mortality: a meta-analysis. JAMA Network Open, 2(9).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
