Streso poveikio kūnui testas

Kas yra PHQ-15?

PHQ-15 yra 15 klausimų somatinių simptomų skalė iš Patient Health Questionnaire šeimos, kurią sukūrė Kurtas Kroenke ir kolegos (tie patys autoriai, kaip ir PHQ-9 depresijos klausimyno). Ji apima simptomus, dėl kurių žmonės dažniausiai lankosi pas gydytojus: skausmus, širdies ir kvėpavimo pojūčius, virškinimą, nuovargį ir miegą.

Balai svyruoja nuo 0 iki 30: 0 iki 4 reiškia minimalų, 5 iki 9 lengvą, 10 iki 14 vidutinį, o 15 ir daugiau sunkų somatinių simptomų lygį. Nuo 10 balų rekomenduojamas gydytojo įvertinimas.

PHQ-15 nenustato simptomų priežasties, jis matuoja jų kiekį ir sunkumą. Bet tyrimai rodo dėsningumą: kuo aukštesnis balas, tuo dažniau kartu randami nerimas, depresija ar užsitęsęs stresas.

Kaip stresas virsta kūno simptomais?

Streso reakcija yra ne metafora, o fiziologija: pavojų pajutusios smegenys per hormonus (adrenaliną, kortizolį) ir autonominę nervų sistemą paruošia kūną kovai ar bėgimui. Trumpam tai naudinga. Bet kai įtampa tampa lėtinė, nuolat įjungta „pavojaus būsena“ pradeda gadinti sistemas:

• Raumenys: nuolatinis įsitempimas virsta galvos, sprando ir nugaros skausmais
• Širdis ir kraujagyslės: permušimai, spaudimo pojūtis krūtinėje, padidėjęs kraujospūdis
• Virškinimas: „nervinis“ skrandis, pykinimas, dirgliosios žarnos simptomai (žarnynas itin jautrus stresui, jį vadina „antrosiomis smegenimis“)
• Kvėpavimas: paviršutiniškas kvėpavimas, oro trūkumo ir gniaužimo pojūčiai
• Energija ir miegas: kortizolio ritmo sutrikimas pasireiškia nuovargiu dieną ir nemiga naktį
• Imunitetas: dažnesnės infekcijos, lėtesnis gijimas, paūmėjančios odos ligos

Kada simptomai yra „nuo streso“, o kada ne?

Atsakymas svarbus, todėl kartojame: to nenustatysi testu, tik pas gydytoją. Somatiniai streso simptomai yra „atmetimo diagnozė“: pirmiausia atmetamos fizinės priežastys. Niekada neignoruokite naujai atsiradusio krūtinės skausmo, dusulio, alpimo ar svorio kritimo, nes tai raudonos vėliavos, reikalaujančios tyrimo.

Streso kilmę leidžia įtarti dėsningumai: simptomai banguoja kartu su įtampa (blogiau prieš terminus, geriau atostogose), keliauja po kūną, prasidėjo sunkiu gyvenimo laikotarpiu, o tyrimai nieko neranda. Bet net ir tada diagnozę turi patvirtinti gydytojas, o „streso simptomai“ nusipelno gydymo lygiai taip pat, kaip ir bet kurie kiti.

Ką daryti, jei kūnas „kalba“ apie stresą?

Psichosomatiniai simptomai geriausiai reaguoja į dvipusį darbą. Iš kūno pusės: reguliarus judėjimas (jis „iškrauna“ susikaupusią streso energiją), kvėpavimo pratimai su ilgesniu iškvėpimu, miego režimas, kofeino ir alkoholio ribojimas. Iš galvos pusės: streso šaltinių peržiūra, poilsio ritualai, o simptomams užsitęsus, psichoterapija, kuri psichosomatikoje turi tvirtus įrodymus.

Naudinga pradėti nuo pilnesnio vaizdo: atlikite streso lygio ir nerimo testus. Jei kūno simptomai aukšti, o streso ir nerimo balai žemi, tai dar vienas argumentas nuodugniai išsitirti pas gydytoją.