Nerimo testas

Kas yra šis nerimo testas?

GAD-7 (angl. Generalized Anxiety Disorder 7-item scale) klausimyną, kuriuo paremtas šis testas, 2006 m. sukūrė Robertas Spitzeris su kolegomis. Tai vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų nerimo klausimynų, kurį taiko šeimos gydytojai, psichologai ir psichiatrai, taip pat ir Lietuvos gydymo įstaigose.

Nors GAD-7 pirmiausia sukurtas generalizuoto nerimo sutrikimui atpažinti, tyrimai rodo, kad jis gerai atskiria ir kitus nerimo sutrikimus: panikos sutrikimą, socialinį nerimą, potrauminio streso sutrikimą. Todėl jis puikiai tinka pirminiam savo būsenos įvertinimui.

Testo balai svyruoja nuo 0 iki 21. Kuo daugiau balų, tuo stipresni nerimo požymiai. Riba, nuo kurios rekomenduojamas išsamesnis specialisto įvertinimas, yra 10 balų.

Normalus nerimas ar nerimo sutrikimas?

Nerimas pats savaime nėra liga, o natūrali reakcija į grėsmę ar neapibrėžtumą, padėjusi žmonijai išgyventi. Jaudintis prieš egzaminą, pokalbį dėl darbo ar svarbų sprendimą yra visiškai normalu.

Apie nerimo sutrikimą kalbama tada, kai nerimas tampa nuolatinis, sunkiai kontroliuojamas ir neproporcingas situacijai, kai žmogus nerimauja beveik kasdien dėl įvairiausių dalykų, negali atsipalaiduoti, prastai miega, o nerimas trukdo dirbti ar bendrauti. Dažni ir fiziniai simptomai: širdies permušimai, raumenų įtampa, prakaitavimas, virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas.

Nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sveikatos sunkumų: per gyvenimą juos patiria maždaug kas ketvirtas žmogus. Kartu jie yra ir vieni geriausiai gydomų.

Nerimo ir depresijos ryšys

Nerimas ir depresija dažnai eina kartu, nes tyrimai rodo, kad maždaug pusė žmonių, patiriančių depresiją, kartu jaučia ir reikšmingą nerimą. Abu sutrikimai veikia tas pačias smegenų sistemas ir gali vienas kitą stiprinti: nuolatinis nerimas sekina ir slopina nuotaiką, o depresija silpnina gebėjimą susidoroti su rūpesčiais.

Todėl jei jūsų nerimo testo rezultatas aukštas, verta atlikti ir depresijos testą, nes taip susidarysite pilnesnį savo emocinės būsenos vaizdą, kurį galėsite aptarti su specialistu.

Kaip sumažinti nerimą?

Lengvą ir vidutinį nerimą dažnai galima reikšmingai sumažinti gyvensenos pokyčiais ir savipagalbos technikomis:

• Kvėpavimo pratimai: lėtas kvėpavimas (įkvėpimas 4 sek., iškvėpimas 6 sek.) aktyvuoja raminančią nervų sistemos dalį
• Fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą panašiai veiksmingai kaip vaistai lengvų simptomų atveju
• Miego higiena: pastovus miego režimas ir ekranų ribojimas prieš miegą
• Kofeino mažinimas: kava ir energiniai gėrimai gali imituoti ir stiprinti nerimo simptomus
• Nerimo laikas: skirkite 15 min. per dieną rūpesčiams užrašyti, o likusį laiką grąžinkite dėmesį į dabartį
• Ribokite naujienų ir socialinių tinklų srautą, jei pastebite, kad jis didina įtampą

Kada kreiptis pagalbos?

Jei nerimas trunka kelias savaites ar ilgiau, trukdo miegoti, dirbti ar bendrauti, arba jei vengiate vis daugiau situacijų dėl baimės, kreipkitės į specialistą. Lietuvoje į savo rajono psichikos sveikatos centrą galite kreiptis be siuntimo, o konsultacijos nemokamos.

Nemokama emocinė parama telefonu: „Vilties linija“ 116 123 (visą parą), „Jaunimo linija“ 8 800 28888, „Vaikų linija“ 116 111. Daugiau savipagalbos priemonių rasite pagalbasau.lt.