Darbo efektyvumo testas

Aštuonių valandų darbo diena retai reiškia aštuonias darbo valandas: tyrimai rodo, kad biuro darbuotojas per dieną realiai susikaupęs dirba vos 2 ar 3 valandas, o likusį laiką suvalgo susitikimai, žinutės, pertraukinėjimai ir persijunginėjimas tarp darbų.

Šis testas iš 14 klausimų padės pamatyti, kur nuteka jūsų darbo valandos: susitikimų kultūra, komunikacijos srautai, trukdžiai ir procesai. Tinka ir dirbantiems biure, ir nuotoliniu būdu. Užtruksite apie 3 minutes.

Pasidalinti:

14 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kur iš tikrųjų dingsta darbo valandos?

Darbo laiko tyrimai rodo nuoseklų vaizdą: vidutinis biuro darbuotojas per dieną patiria pertraukimą maždaug kas 3 iki 11 minučių, o po kiekvieno gilesnio pertraukimo pilnam susikaupimui grįžti reikia iki 23 minučių (Gloria Mark, UC Irvine). Pridėkite susitikimus be tikslo, žinučių sraute laikomą dėmesį ir šokinėjimą tarp užduočių, ir 8 valandų diena virsta vos 2 ar 3 tikro darbo valandomis.

Didžiausi „vagys” pagal tyrimus: nuolatinė komunikacija (el. paštas ir žinutės tikrinami dešimtis kartų per dieną), susitikimai (didelėse organizacijose iki trečdalio darbo laiko, iš kurio dalis neduoda jokio rezultato), daugiadarbystė (iki 40 % našumo praradimas) ir perdarymai dėl neaiškiai suformuluotų užduočių.

Ką galite pakeisti pats, net jei kultūra nesikeičia

Dalis efektyvumo svertų visada jūsų rankose:

Apsaugotas blokas: 1 ar 2 valandos kalendoriuje giliam darbui, su išjungtais pranešimais; traktuokite jį kaip susitikimą, kurio negalima atšaukti.
Komunikacija blokais: laiškai ir žinutės 3 ar 4 kartus per dieną nustatytu metu; skubiems atvejams kolegos jus ras.
Susitikimų higiena: prašykite darbotvarkės iš anksto, siūlykite 25/50 min. vietoj 30/60, klauskite „ar man ten tikrai reikia būti?”
Užduočių patikslinimas: dvi minutės klausimų („koks rezultatas? iki kada? kas svarbiau už ką?”) sutaupo valandas perdarymų.
Serijos: panašius darbus grupuokite: penkios ataskaitos iš eilės greičiau nei penkios išmėtytos po dieną.
Uždarymo ritualas: dienos pabaigoje 5 minutės: kas padaryta, kas rytoj svarbiausia. Smegenys paleidžia darbus ir geriau ilsisi.

Efektyvumas ir perdegimas: dvi skirtingos problemos

Jei darbo diena neefektyvi, bet energijos yra, tuomet problema sistemoje, ir ją sprendžia šio testo rekomendacijos. Bet jei neefektyvumas atsirado kartu su nuolatiniu nuovargiu, cinizmu ir „nebeturiu jėgų net pradėti”, tai jau ne procesų, o perdegimo klausimas, ir jokia susitikimų higiena jo neišspręs.

Panašiai ir su nuolatiniu blaškymusi: jei jis lydi visą gyvenimą, o ne tik šį darbą, verta pasitikrinti dėl ADHD. Teisinga diagnozė yra pusė sprendimo: sistemos problemas sprendžia procesai, energijos problemas sprendžia poilsis ir pagalba, o dėmesio problemas sprendžia pritaikytos strategijos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek valandų per dieną žmogus realiai dirba efektyviai?

Tyrimai rodo, kad susikaupusio, vertę kuriančio darbo biuro darbuotojo dienoje būna vos 2 ar 3 valandos. Tai ne tinginystė, o aplinkos kaina: pertraukimai, susitikimai ir komunikacijos srautas suvalgo likusį laiką.

Kaip pasakyti kolegoms, kad netrukdytų?

Ne „netrukdykit”, o sistema: užblokuotas kalendorius, statusas „susikaupęs iki 12:00” ir pažadas „grįšiu prie jūsų klausimo po valandos”. Žmonės priima ribas, kai jos nuspėjamos ir su aiškia alternatyva.

Ar nuotolinis darbas efektyvesnis už biurą?

Priklauso nuo darbo tipo ir namų aplinkos: nuotolyje mažiau spontaniškų pertraukimų, bet daugiau skaitmeninio triukšmo ir buities trukdžių. Efektyvumą lemia ne vieta, o apsaugoto susikaupimo laiko kiekis, o jį galima kurti abiejose.

Ką daryti, jei neefektyvi visa įmonės kultūra?

Pradėkite nuo savo ribų (blokai, komunikacijos langai), nes tai galite kontroliuoti. Sisteminius dalykus kelkite per rezultatus: „jei šio susitikimo nebūtų, per tą laiką padaryčiau X”. O jei kultūra nepajudinama ir sekina, tai jau karjeros klausimas.

Kuo šis testas skiriasi nuo produktyvumo testo?

Produktyvumo testas vertina jūsų asmeninę sistemą (dėmesį, energiją, prioritetus), o šis vertina darbo aplinkos ir procesų efektyvumą: susitikimus, trukdžius, komunikaciją. Pilnam vaizdui verta atlikti abu.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Mark G. ir kt. (2008). The Cost of Interrupted Work: More Speed and Stress. CHI.
Perlow L. A. ir kt. (2017). Stop the Meeting Madness. Harvard Business Review.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?