Vaizduotės ryškumo testas
Paprašyti įsivaizduoti obuolį, vieni žmonės „mato“ jį beveik kaip nuotraukoje: su spalva, blizgesiu ir šešėliu. Kiti mato blyškų kontūrą. O treti nemato nieko: jie žino viską apie obuolius, bet jokio vaizdo galvoje nekyla. Šis spektras yra normalus ir stebėtinai platus, o jo kraštutinumai turi pavadinimus: afantazija (vidinių vaizdų nėra) ir hiperfantazija (vaizdai beveik kaip tikrovė).
Testą sudaro 12 vaizdinių užduočių. Kiekvienoje trumpai užsimerkite, pabandykite įsivaizduoti aprašytą vaizdą ir įvertinkite, koks ryškus jis buvo. Svarbu vertinti tai, ką iš tikrųjų patyrėte, o ne tai, ką žinote apie objektą. Užtruksite apie 4 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra vaizduotės ryškumas ir afantazija?
Vidinių vaizdų ryškumas yra spektras, einantis nuo visiško vaizdų nebuvimo (afantazija) iki beveik fotografiško ryškumo (hiperfantazija). Ilgą laiką manyta, kad „įsivaizduoti“ visi patiria vienodai, bet tyrimai parodė didžiulius skirtumus: dalis žmonių tiesiogine prasme mato vidinius vaizdus, o dalis operuoja tik žinojimu be jokio vaizdo.
Terminą „afantazija“ 2015 metais pasiūlė neurologo Adamo Zemano komanda, aprašiusi žmones, kurie niekada nepatyrė vidinių vaizdų. Nuo tada tema tapo viena įdomiausių pažinimo mokslo sričių: paaiškėjo, kad afantazija turi apie 1 iki 4 procentų žmonių, dauguma apie tai sužino tik suaugę, ir tai niekaip netrukdo sėkmingai dirbti net vizualiose profesijose.
Kaip veikia testas?
Testas remiasi klasikiniu vaizdinių ryškumo vertinimo formatu, kurį psichologijoje įtvirtino Davido Markso vaizdinių ryškumo klausimynas (VVIQ): žmogus kviečiamas įsivaizduoti konkrečias scenas ir įvertinti, kokį ryškumą iš tikrųjų patyrė. Mūsų užduotys apima skirtingus vaizdinių tipus: veidus, vietas, spalvas, judesį ir valdomą objektą (besisukantį kubą).
Svarbiausia atsakinėjant yra atskirti matymą nuo žinojimo: galvodami apie raudoną obuolį, jūs neabejotinai žinote, kad jis raudonas ir apvalus. Klausimas kitas: ar patiriate vaizdą? Jei atsakymas „ne, tik žinau“, tai visiškai normalus atsakymas, ir būtent jį reikia žymėti.
Ar vaizduotės ryškumas susijęs su gebėjimais?
Mažiau, nei atrodo. Afantaziją turintys žmonės vidutiniškai taip pat gerai sprendžia erdvines užduotis (jie naudoja taisykles ir ryšius vietoje vaizdų), sėkmingai dirba kūrybinį darbą ir turi normalią atmintį faktams. Skirtumai subtilesni: autobiografiniai prisiminimai būna mažiau „kinematografiški“, o kai kurios vizualizacija paremtos technikos tiesiog neveikia.
Hiperfantazija taip pat nėra „geriau“: ji suteikia galingą kūrybos įrankį, bet ryškiai rodo ir nemalonius scenarijus. Kiekviena spektro vieta turi savo stiprybes, todėl testo rezultatas yra ne įvertinimas, o jūsų mąstymo formato aprašymas.
Kam naudinga žinoti savo vietą spektre?
Praktiškiausia nauda yra mokymosi ir savipagalbos technikų pasirinkimas: vizualizacijos pratimai, vaizdiniais paremtos meditacijos ir „įsivaizduok tikslą“ metodai veikia tik tiems, kas turi kuo įsivaizduoti. Jei esate arčiau afantazijos, jums veiks žodiniai, loginiai ir kūno pojūčiais grįsti metodai, ir tai ne trūkumas, o formato klausimas.
Jei tema sudomino, išbandykite ir erdvinio mąstymo testą: jis parodo, kaip sprendžiate erdvines užduotis nepriklausomai nuo to, ar naudojate vaizdus. O mąstymo stiliaus testas atskleis, kokiomis kategorijomis jūsų galva dirba apskritai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Atrodo, kad turiu afantaziją. Ar man reikia nerimauti?
Ne. Afantazija nėra liga ar sutrikimas, tai įgimta mąstymo ypatybė, kaip kairiarankystė. Ji netrukdo nei karjerai, nei santykiams, nei kūrybai. Vienintelis praktinis pokytis: rinkitės mokymosi ir atsipalaidavimo technikas, kurios nesiremia vaizdiniais.
Ar afantazija gali atsirasti staiga?
Įgimta afantazija yra visą gyvenimą trunkanti savybė. Jei ryškius vaizdus patyrėte anksčiau, o jie staiga dingo, ypač po traumos, ligos ar stipraus streso, tai jau kita situacija, kurią verta aptarti su gydytoju.
Ar galiu treniruotis ir padaryti vaizdus ryškesnius?
Šiek tiek: trumpos „pažiūrėk ir išlaikyk akyse“ treniruotės daliai žmonių padidina blyškių vaizdų ryškumą. Bet spektro kraštai atsparūs: tikros afantazijos treniruotės nepanaikina, ir to daryti nereikia, nes jūsų mąstymas puikiai veikia savo formatu.
Kodėl mano rezultatas kitoks nei jaučiausi vakar?
Vaizdinių ryškumas svyruoja: nuovargis, stresas ir skubėjimas juos blukina. Testo rezultatas rodo bendrą juostą, o ne tikslų tašką. Jei abejojate, pakartokite testą ramioje aplinkoje.
Ar mano atsakymai kur nors siunčiami?
Ne. Rezultatas skaičiuojamas jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Zeman A., Dewar M., Della Sala S. (2015). Lives without imagery: Congenital aphantasia. Cortex.
- Marks D. F. (1973). Visual imagery differences in the recall of pictures. British Journal of Psychology.
- Zeman A. ir kt. (2020). Phantasia: The psychological significance of lifelong visual imagery vividness extremes. Cortex.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
