Kūrybiškumo testas
Kūrybiškumas seniai nebėra vien menininkų reikalas: tai gebėjimas generuoti naujas ir naudingas idėjas, matyti neįprastus ryšius ir spręsti problemas ten, kur instrukcijos nebeveikia. Būtent jį darbdaviai metai iš metų mini tarp paklausiausių ateities įgūdžių, ir būtent jis skiria tuos, kurie vykdo procesus, nuo tų, kurie juos sugalvoja.
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų teiginių apie jūsų mąstymo įpročius: idėjų kiekį, smalsumą, žaismę, neapibrėžtumo toleranciją ir drąsą daryti kitaip. Tai veidrodis, kuris parodys jūsų kūrybinio raumens būklę ir augimo kryptis. Užtruksite apie 3 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra kūrybiškumas psichologijos požiūriu?
Mokslinis kūrybiškumo apibrėžimas turi dvi sąlygas: idėja turi būti nauja ir naudinga (arba prasminga). Vien keistumas nėra kūryba, vien nauda be naujumo irgi ne. Tyrimų tradiciją pradėjo Joy Guilfordas, 1950 metais atskyręs konvergentinį mąstymą (rasti vieną teisingą atsakymą, tai matuoja IQ testai) nuo divergentinio (generuoti daug skirtingų atsakymų, ir būtent jis yra kūrybiškumo variklis). Divergentinis mąstymas vertinamas pagal idėjų kiekį, įvairovę ir originalumą.
Svarbu ir tai, ko kūrybiškumas nereikalauja: jis nereikalauja meninės profesijos (kūrybiškas būna ir buhalteris, radęs elegantišką sprendimą), nereikalauja ypatingo IQ (ryšys tarp intelekto ir kūrybiškumo yra, bet nuo tam tikros ribos jis silpsta) ir nereikalauja įkvėpimo mūzos: tyrimai rodo, kad kūrybingiausi žmonės dirba ritmiškai, o ne laukdami žaibo. Jūsų mąstymo tipų žemėlapį plačiau parodys intelekto rūšių testas.
Trys kūrybiškumo mitai
Pirmas mitas: „kūrybiškumas įgimtas“. Tyrimai rodo kitką: divergentinio mąstymo užduočių rezultatai gerėja nuo treniruotės, o stipriausias kūrybiškumo asmenybės veiksnys (atvirumas patirčiai) auga nuo naujų patirčių. Genai duoda startinę poziciją, bet raumuo auga nuo naudojimo. Antras mitas: „kūryba gimsta iš chaoso ir laisvės“. Paradoksalu, bet apribojimai kūrybą dažniau skatina nei žudo: haiku griežtesnis už laisvą eilėraštį, o geriausi sprendimai dažnai gimsta iš mažo biudžeto. Visiška laisvė paralyžiuoja, rėmai fokusuoja.
Trečias ir žalingiausias mitas: „gera idėja ateina iš karto“. Kūrybiškumo tyrimų klasika (Dean Simonton ir kiti) rodo, kad kiekis gimdo kokybę: geriausi kūrėjai sukuria daugiausiai vidutiniškų darbų, ir būtent iš didelio srauto išplaukia šedevrai. Praktinė išvada: pirmoji idėja beveik niekada nėra geriausia, o „blogų idėjų“ generavimas be vertinimo yra ne laiko švaistymas, o kelias iki gerųjų.
Kaip veikia kūrybinis procesas: nuo klausimo iki „aha“
Klasikinis kūrybinio proceso modelis (Graham Wallas) turi keturias fazes, ir jas verta žinoti, nes kiekvienai reikia skirtingų sąlygų. Pasiruošimas: sąmoningas darbas su problema, medžiagos rinkimas, bandymai. Inkubacija: problema padedama į šalį, o smegenys jungia taškus fone; būtent todėl idėjos ateina duše, pasivaikščiojime ir prieš miegą, o ne prie ekrano. Nušvitimas: tas „aha“ momentas, kuris atrodo kaip magija, bet iš tikrųjų yra dviejų ankstesnių fazių derlius. Patikrinimas: idėjos vertinimas ir šlifavimas, kur į darbą grįžta kritinis mąstymas.
Dažniausia šiuolaikinė klaida yra inkubacijos išbraukimas: kiekviena tuščia minutė užpildoma telefonu, ir smegenys nebeturi kada jungti taškų. Todėl kūrybiškumo higiena prasideda nuo nuobodulio grąžinimo (pasivaikščiojimai be ausinių, dušas be skubos) ir miego, kurio metu smegenys aktyviai konsoliduoja ir perjungia dienos medžiagą. O idėjų vertinimo fazei pravers kritinio mąstymo testas: kūryba be kritikos gimdo nesąmones, kritika be kūrybos negimdo nieko.
Kaip auginti kūrybiškumą: veikiantys pratimai
Pirma: kiekio treniruotės. Reguliariai generuokite idėjas be vertinimo (10 panaudojimų daiktui, 5 sprendimai problemai, 3 pavadinimai bet kam): vertinimas atjungiamas sąmoningai, nes vidinis cenzorius yra pagrindinis divergentinio mąstymo stabdys. Antra: kryžminimas. Naujos idėjos yra senų kombinacijos, todėl skaitykite ne savo srities knygas, kalbėkitės su kitų profesijų žmonėmis ir klauskite „kaip šitą problemą spręstų virėjas / inžinierius / vaikas?“. Trečia: apribojimų žaidimai: spręskite problemą su puse biudžeto, per pusę laiko, be įprasto įrankio; rėmai priverčia mąstyti naujai.
Ketvirta: saugi aplinka klaidoms. Kūrybiškumas miršta ten, kur už keistą idėją baudžiama, todėl (sau ir komandai) atskirkite generavimo režimą (visos idėjos legalios) nuo vertinimo režimo. Penkta: fiksavimas: idėjos trumpalaikės, užrašinė ar telefono įrašas yra kūrybiškumo banko sąskaita. Ir šešta: ritmas vietoj įkvėpimo: reguliarus kūrybos laikas (kad ir 20 minučių) per metus sukuria daugiau nei laukimas mūzos. Jei stabdis yra ne idėjos, o baimė jas rodyti, pasižiūrėkite savivertės ir perfekcionizmo testus: kūrybai dažniausiai trukdo ne galvos, o drąsos trūkumas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kūrybiškumas įgimtas, ar išmokstamas?
Abu, bet išmokstama dalis didesnė, nei manoma: divergentinio mąstymo rezultatai gerėja nuo treniruočių, o kūrybiškumą maitinantis atvirumas patirčiai auga nuo naujų patirčių. Genai ir temperamentas duoda startą, bet skirtumą tarp „turėjo idėją“ ir „sukūrė“ beveik visada lemia įpročiai: kiekis, kryžminimas, ritmas ir drąsa rodyti.
Aš ne menininkas. Kam man kūrybiškumas?
Kūrybiškumas yra problemų sprendimo įgūdis, ne žanras: jis reikalingas derybose, tėvystėje, versle, inžinerijoje ir kasdienybėje, visur, kur instrukcija baigiasi anksčiau nei problema. Darbo rinkos tyrimuose jis nuosekliai patenka tarp paklausiausių įgūdžių būtent todėl, kad rutinines užduotis perima automatika, o nestandartinės lieka žmonėms.
Kodėl geriausios idėjos ateina duše?
Dėl inkubacijos: kai sąmoningas dėmesys atsipalaiduoja (dušas, ėjimas, monotoniškas darbas), smegenų numatytojo režimo tinklas laisvai jungia nutolusias asociacijas, ir „staiga“ iškyla sprendimas, prie kurio dirbote anksčiau. Praktinė išvada: po intensyvaus darbo su problema sąmoningai padarykite nuobodžią pauzę be ekrano, tai proceso dalis, o ne tinginystė.
Kaip įvertinti kūrybiškumą objektyviai, jei testas remiasi tik mano atsakymais?
Mokslas naudoja divergentinio mąstymo užduotis (kur vertinamas idėjų kiekis ir originalumas) ir realių darbų vertinimą, bet abu metodai reikalauja vertintojų. Toks testas kaip šis parodo mąstymo įpročius ir drąsą, o tikriausias asmeninis matas yra paprastas: kiek naujų dalykų sugalvojote ir įgyvendinote per pastaruosius metus?
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Guilford J. P. (1950). Creativity. American Psychologist, 5(9).
- Runco M. A., Jaeger G. J. (2012). The standard definition of creativity. Creativity Research Journal, 24(1).
- Amabile T. M. (1996). Creativity in Context. Westview Press.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
