Veidrodžių baimės testas
Veidrodžių baimė (eizoptrofobija) skamba mistiškai, ir neatsitiktinai: veidrodžiai šimtmečius apaugę prietarais apie sielas, dvasias ir „kitą pusę“, o siaubo filmai šį folklorą kruopščiai palaiko. Bet po mistika slepiasi labai žemiška mechanika: tamsoje ilgai žiūrint į atspindį smegenys pačios pradeda iškraipyti veidą, ir tai yra dokumentuotas suvokimo fenomenas, o ne paranormalus reiškinys.
Vieniems neramu tik naktį praeiti pro veidrodį, kitiems sunku apskritai būti kambaryje su dideliu veidrodžiu. 10 klausimų padės įvertinti jūsų baimės lygį, o tekstas žemiau paaiškins, kas iš tikrųjų vyksta stikle. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas iš tikrųjų vyksta veidrodyje tamsoje: mokslinis paaiškinimas
Italų psichologas Giovanni Caputo 2010 metais aprašė fenomeną, kuris paaiškina didžiąją dalį veidrodžių mistikos: žmonėms, prieblandoje 10 minučių žiūrintiems į savo atspindį, veidas ima keistis: išsikreipia bruožai, pasirodo „svetimi veidai“. Tai vadinamoji keisto veido iliuzija. Mechanika paprasta: silpnoje šviesoje smegenys negauna pakankamai informacijos, o ilgai fiksuojant žvilgsnį įsijungia suvokimo nuovargis (Troxlerio efektas): stabilios detalės pradeda blukti, ir smegenys spragas užpildo pačios, dažnai gąsdinančiais deriniais, nes veidai yra jautriausia jų tema.
Kitaip tariant, „kažkas ne taip su atspindžiu“ yra ne veidrodžio, o suvokimo ypatybė, kurią galima atkartoti laboratorijoje su bet kuriuo žmogumi. Prisideda folkloras (veidrodžių dengimas po mirties, Bloody Mary tipo žaidimai, filmai) ir tai, kad veidrodis tamsoje rodo judesius, kuriuos periferinis matymas pagauna anksčiau, nei atpažįsta: krūptelėjimas nuo savo paties atspindžio yra visiškai normalus.
Faktai, kurie nuima mistiką
- Veidrodis yra stiklas su atspindinčiu sluoksniu: jis neturi nei atminties, nei „pusių“, ir fizikai apie jį žinoma viskas
- „Svetimi veidai“ tamsoje yra Caputo iliuzija: smegenų, o ne stiklo produktas, išnykstantis įjungus šviesą
- Jausmas, kad atspindys juda kitaip, kyla iš periferinio matymo vėlavimo: detalės pagaunamos anksčiau, nei suvokiamos
- Prietarai apie 7 nelaimės metus sudužus veidrodžiui atsirado, kai veidrodžiai buvo neįperkamai brangūs: tai ekonomika, virtusi folkloru
Kaip įveikiama veidrodžių baimė?
Ekspozicijos laiptai: veidrodis gerai apšviestame kambaryje dieną (žiūrėti 30 sekundžių, tada minutę), tas pats prieblandoje su galimybe iškart įjungti šviesą, praėjimas pro veidrodį naktį neskubant, ir viršutinė pakopa: sąmoningas Caputo eksperimento išbandymas šviesoje, kad savo akimis pamatytumėte, kaip suvokimas kuria iliuzijas (tai atima iš jų paslaptį). Kiekvienoje pakopoje išbūkite, kol nerimas atslūgsta bent perpus.
Lygiagrečiai mažinkite kuro tiekimą: siaubo turinys su veidrodžiais treniruotės metu yra kontraindikuotinas, nes kiekviena scena iš naujo užpildo stiklą grėsmėmis. Jei didžiausia dalis baimės yra tamsos ir „kažko už nugaros“ tema, pasižiūrėkite tamsos ir vaiduoklių baimės testus. O jei prie veidrodžio sunku ne dėl baimės, o dėl savo išvaizdos vertinimo, tai jau kita tema: kūno dismorfijos testas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl baimė stipriausia būtent naktį?
Trys priežastys: prieblandoje suvokimas nepatikimiausias (Caputo iliuzijos zona), naktį smegenų pavojaus sistema budresnė iš prigimties, o kultūrinis scenarijus („veidrodis naktį“) yra paruošęs grėsmės lūkestį. Įjungta šviesa išjungia visas tris priežastis iš karto, todėl tai puiki pirmoji laiptų pakopa.
Man nejauku ne dėl dvasių, o žiūrėti sau į akis. Ar tai ta pati baimė?
Nebūtinai. Diskomfortas dėl akių kontakto su savimi dažniau susijęs su savikritika, gėda ar savivaizdžio klausimais nei su fobija. Jei prie veidrodžio sunkiausia dėl savo išvaizdos vertinimo, vertingiau pasižiūrėti kūno dismorfijos ir savivertės testus.
Vaikas po žaidimo „iškviesti dvasią veidrodyje“ bijo eiti į vonią. Ką daryti?
Paaiškinti mechaniką vaikiškai: „smegenys tamsoje pačios piešia veidus, tai jų triukas, o ne dvasia“, ir parodyti šviesoje, kad veidrodis tik atspindi. Padeda laipsniškas grįžimas: į vonią kartu su įjungta šviesa, tada vienam su šviesa, tada įprastai. Svarbiausia nesijuokti ir nesakyti „nebūk bailys“, nes tai baimę tik giliau paslepia.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
