Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Psichinė sveikata

Kūno dismorfijos testas

Beveik visi turime išvaizdos detalių, kurios nepatinka. Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS) yra kitas lygis: žmogus valandų valandas per dieną galvoja apie tariamą ar smarkiai išdidintą „defektą“ (odą, nosį, plaukus, kūno formą), kurio aplinkiniai dažnai apskritai nemato, tikrina jį veidrodžiuose arba jų vengia, maskuoja, lygina save su kitais ir dėl to praranda gyvenimo kokybę. KDS turi maždaug 2 procentai žmonių, vyrai ir moterys beveik po lygiai.

Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų klausimų, sukurtų pagal klinikinį patikros klausimyną BDDQ: matuojamas susirūpinkimo intensyvumas, ritualai (tikrinimas, maskavimas, palyginimai) ir poveikis gyvenimui. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:
12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra kūno dismorfinis sutrikimas?

Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS, angliškai BDD) yra būklė, kai žmogus įkyriai galvoja apie savo išvaizdos trūkumą, kuris aplinkiniams nematomas arba atrodo smulkmena, ir atlieka pasikartojančius veiksmus dėl jo: tikrina, maskuoja, lygina, klausinėja. DSM-5 klasifikacijoje KDS priskiriamas obsesinio kompulsinio spektro sutrikimams, ir tai tiksli vieta: įkyrios mintys ir ritualai čia veikia tuo pačiu mechanizmu kaip OKS, tik tema yra išvaizda.

Dažniausi dėmesio objektai yra oda (spuogai, randai, poros), nosis, plaukai (retėjimas, forma), veido simetrija, o vyrams ir raumenų masė (vadinamoji raumenų dismorfija, kai stiprus ir raumeningas žmogus mato save „per smulkų“). Nuo paprasto nepasitenkinimo išvaizda KDS skiriasi trimis dalykais: laiku (mintys užima valandą ir daugiau per dieną), ritualais ir kančia, kuri realiai riboja gyvenimą.

Kodėl veidrodis ir patikinimai nepadeda?

KDS varo tas pats užburtas ratas kaip ir kitus nerimo spektro sutrikimus. Įkyri mintis („visi mato mano odą“) sukelia nerimą, nerimas verčia ką nors daryti: pasitikrinti veidrodyje, paklausti artimo žmogaus „ar labai matosi?“, užmaskuoti, palyginti save su nuotraukomis. Veiksmas trumpam palengvina, ir būtent todėl kartojasi. Bet kiekvienas ratas gilina vagą: smegenys mokosi, kad tema gyvybiškai svarbi, dėmesys vis jautriau gaudo „defektą“, o suvokimas iškreipia vaizdą dar labiau.

Tyrimai rodo, kad KDS turintys žmonės tikrąja to žodžio prasme mato kitaip: jų dėmesys užstringa ant detalių, o ne visumos, todėl valanda prie veidrodžio ne ramina, o „randa“ vis naujų trūkumų. Iš čia praktinė išvada, kuri skamba paradoksaliai: kelias iš KDS eina ne per geresnį pasitikrinimą, o per ritualų mažinimą. Jei atpažįstate ritualinį mechanizmą ir kitose srityse, pasižiūrėkite OKS testą.

KDS, savivertė ir valgymo sutrikimai: kuo skiriasi?

Šios trys temos persidengia, bet skiriasi branduoliu. Žema savivertė yra bendras savo vertės nuvertinimas, kuriame išvaizda tik viena iš temų. Valgymo sutrikimų branduolys yra svoris, figūra ir valgymo kontrolė: nerimas sukasi apie kūno masę ir maistą. KDS branduolys yra konkretus „defektas“ (dažniausiai veido ar odos), o valgymas ir svoris gali būti visai neaktualūs.

Praktikoje jie gali gyventi ir kartu, todėl svarbiausia ne pačiam tiksliai susiklasifikuoti, o pastebėti bendrą vardiklį: išvaizdos tema valdo per daug jūsų laiko, sprendimų ir savijautos. Su tuo dirbama, ir dirbama sėkmingai. Jei jūsų nerimo centre svoris ir maistas, pradėkite nuo valgymo sutrikimų testo; jei konkretus „defektas“ ir ritualai, šio testo rezultatas yra teisingas atspirties taškas pokalbiui su specialistu.

Kaip gydomas KDS?

Veiksmingiausias psichologinis gydymas yra kognityvinė elgesio terapija, pritaikyta KDS: darbas su iškreiptu dėmesiu ir interpretacijomis (perceptual retraining, veidrodžio naudojimas be ritualų) ir laipsniškas ritualų bei vengimo mažinimas (ekspozicija su atsako prevencija, ta pati technika kaip OKS gydyme). Vidutiniams ir sunkesniems atvejams gairės rekomenduoja ir SSRI grupės vaistus, kurių veiksmingumas KDS atveju gerai patvirtintas; juos skiria gydytojas psichiatras.

Ko gairės nerekomenduoja, tai kosmetinių ir chirurginių procedūrų kaip KDS „gydymo“: tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma KDS pacientų po procedūrų lieka nepatenkinti arba perkelia nerimą ant kitos kūno vietos, nes sutrikimo esmė yra ne anatomija, o suvokimo ir nerimo sistema. Lietuvoje kelias įprastas: psichikos sveikatos centras pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo) arba privatus KET specialistas. Jei kartu jaučiate prislėgtą nuotaiką, atlikite ir depresijos testą: KDS ją dažnai atsiveda, o gydyti verta abu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar šis testas gali nustatyti kūno dismorfinį sutrikimą?

Ne. Testas sukurtas pagal BDDQ ir skirtas pasitikrinti: jis parodo, ar jūsų patirtis panaši į KDS kryptį ir ar verta kreiptis į specialistą. Diagnozę nustato psichiatras ar medicinos psichologas, be kita ko atskirdamas KDS nuo valgymo sutrikimų, socialinio nerimo ir depresijos.

Man tikrai nepatinka mano nosis. Ar tai jau dismorfija?

Nebūtinai. Nepasitenkinimas kokia nors detale yra labai dažnas ir savaime nėra sutrikimas. KDS požymiai yra laikas (mintys užima valandą ir daugiau kasdien), ritualai (nuolatinis tikrinimas, maskavimas, klausinėjimas) ir kančia, kuri riboja gyvenimą: vengiate žmonių, nuotraukų, šviesos. Jei šie trys dalykai jums nepažįstami, greičiausiai tai įprastas nepasitenkinimas.

Ar plastinė operacija išspręstų problemą?

KDS atveju beveik niekada: tyrimai rodo, kad dauguma pacientų po procedūrų lieka nepatenkinti, o nerimas persikelia ant kitos vietos, nes sutrikimas gyvena suvokime, o ne anatomijoje. Todėl tarptautinės gairės rekomenduoja prieš estetines procedūras įvertinti KDS ir pirmiausia gydyti jį. Po sėkmingo gydymo dalis žmonių apskritai nebemato reikalo operacijai.

Ar KDS būna vyrams?

Taip, beveik taip pat dažnai kaip moterims, tik temos kiek skiriasi: vyrams dažnesnis plaukų retėjimo, odos ir raumenų dismorfijos variantas („per smulkus“, nors objektyviai raumeningas). Vyrai rečiau kreipiasi pagalbos, todėl jų KDS dažniau lieka neatpažintas, kartais slepiasi po intensyviu sportu ir mitybos kontrole.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

  • Phillips K. A. (2005). The Broken Mirror: Understanding and Treating Body Dysmorphic Disorder. Oxford University Press.
  • Phillips K. A. ir kt. (1995). Body Dysmorphic Disorder Questionnaire (BDDQ) atrankos principai.
  • Veale D., Gilbert P. (2014). Body dysmorphic disorder: The functional and evolutionary context in phenomenology and a compassionate mind. Journal of Obsessive-Compulsive and Related Disorders, 3(2).
Ar šis puslapis jums buvo naudingas?