Ar man reikia psichologo? Testas

Trys klausimai, kuriais remiasi sprendimas

Kai specialistai vertina, ar žmogui reikia profesionalios pagalbos, jie žiūri ne į diagnozes, o į tris paprastus dalykus. Trukmė: bloga diena ar savaitė yra gyvenimas, bet savijauta, kuri laikosi 2 savaites ir ilgiau, jau yra būsena, o ne epizodas. Poveikis funkcionavimui: ar sunkumai keičia jūsų darbą, santykius, miegą, sprendimus? Kuo daugiau sričių paliesta, tuo mažiau verta laukti. Savipagalbos ribos: jei tai, kas anksčiau padėdavo (poilsis, sportas, pokalbiai), nebepadeda arba padeda vis trumpiau, vidiniai resursai senka ir reikia išorinių.

Šis testas matuoja būtent šiuos tris dalykus. Ir dar vieną, patį svarbiausią: minčių apie savižalą buvimą. Čia taisyklė be išimčių: tokios mintys, net „tik teorinės“, yra pakankama priežastis kreiptis nedelsiant, nepriklausomai nuo viso kito balo.

Mitai, kurie neleidžia kreiptis

Keturi dažniausi įsitikinimai, kurie laiko žmones nuošalyje nuo pagalbos, ir kas su jais ne taip:

• „Kiti turi rimtesnių problemų“: pagalba nėra ribotas išteklius, kurį atimate iš „rimtesnių“; o vertinti savo sunkumus iš vidaus objektyviai neįmanoma, tam ir yra specialistas
• „Turiu susitvarkyti pats“: niekas nesako to žmogui su lūžusia koja; psichika yra organas, ir jos sunkumai ne labiau „valios reikalas“ nei regėjimas ar kraujospūdis
• „Pas psichologą eina tik bepročiai“: dauguma psichologų klientų yra dirbantys, funkcionuojantys žmonės su nerimu, santykių ar savivertės klausimais; diagnozė apskritai nebūtina
• „Kalbėjimas nieko nepakeis“: šiuolaikinė terapija yra ne „pasikalbėjimas“, o struktūruotas darbas su įrodytu veiksmingumu, palyginamu su vaistų veiksmingumu, o dažnai ilgesniu poveikiu

Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras?

Trys profesijos, kurios dažnai painiojamos. Psichologas konsultuoja, vertina būklę ir moko įveikos būdų: tai geras pirmas kontaktas daugumai sunkumų. Psichoterapeutas yra specialistas (dažnai psichologas ar gydytojas), baigęs papildomas ilgas psichoterapijos studijas: pas jį einama ilgesniam ir gilesniam darbui konkrečiu metodu, pavyzdžiui, kognityvine elgesio terapija. Psichiatras yra gydytojas: jis diagnozuoja sutrikimus ir skiria vaistus, kai jų reikia, pavyzdžiui, vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai, bipoliniam sutrikimui.

Praktinė taisyklė: nežinote, nuo ko pradėti, pradėkite nuo psichologo, jis prireikus nukreips toliau. Lietuvoje paprasčiausias kelias yra psichikos sveikatos centras pagal gyvenamąją vietą: psichologo ir psichiatro paslaugos ten nemokamos su privalomuoju sveikatos draudimu, siuntimo nereikia, o registruotis galima tiesiog paskambinus. Privatus kelias greitesnis, bet mokamas; dalis specialistų konsultuoja ir nuotoliu.

Ko tikėtis iš pirmos konsultacijos?

Pirmas susitikimas yra pokalbis, ne procedūra: specialistas klaus, kas atvedė, kiek laiko tęsiasi sunkumai, kaip jie veikia gyvenimą, ko esate bandę. Nereikia mokėti „teisingai pasakoti“, ruošti kalbos ar turėti diagnozės versiją: pasakyti „nežinau, kas man, bet jaučiuosi blogai“ yra visiškai pakankama pradžia. Turite teisę klausti ir jūs: apie specialisto patirtį, metodą, planą.

Ir dar vienas svarbus dalykas: specialistą galima keisti. Terapijos veiksmingumo tyrimuose santykis su terapeutu yra vienas stipriausių sėkmės veiksnių, todėl jei po kelių susitikimų jaučiate, kad „ne tas žmogus“, tai ne ženklas, kad terapija neveikia, o ženklas ieškoti kito specialisto. Jei jūsų klausimas labiau apie santykius poroje, pasižiūrėkite ir porų terapijos testą: tai atskira, poroms pritaikyta pagalbos forma.