Paauglių savijautos testas

Normali paauglystė ar depresija: kur riba?

Paauglystės nuotaikų svyravimai ir depresija skiriasi trimis dalykais. Trukmė: normalūs svyravimai ateina ir praeina per valandas ar dienas, o depresija laikosi bent 2 savaites beveik be pralaidų. Gylis: svyruojant nuotaikai geri dalykai vis dar džiugina, o depresijoje išsijungia pats džiaugsmo mechanizmas, net mėgstami dalykai tampa pilki. Poveikis: normali paauglystė netrukdo draugystėms, miegui ir mokyklai ilgesniu mastu, o depresija po truputį atima visas tris sritis.

Dar vienas svarbus skirtumas nuo suaugusiųjų: paauglių depresija dažnai atrodo ne kaip liūdesys, o kaip irzlumas. Nuolat piktas, viskuo nepatenkintas, „nepakenčiamas“ paauglys iš tiesų gali būti prislėgtas paauglys. Jei tėvai mato tik konfliktus, verta pažiūrėti giliau: už „charakterio“ neretai slepiasi kančia, kurios vaikas nemoka įvardyti.

Signalai, kurių neverta ignoruoti

Ženklai, kad savijauta peržengė normalios paauglystės ribas (svarbu ne vienas ženklas, o jų derinys ir trukmė):

• Užsitęsusi bloga nuotaika ar irzlumas: 2 savaitės ir ilgiau, beveik kasdien
• Interesų išnykimas: metami hobiai, draugai, viskas „neįdomu“
• Miego ir apetito pokyčiai: nemiga arba miegas po 12 valandų, valgymo šuoliai
• Krentantys pažymiai ir dingusi motyvacija: ne tinginystė, o „nebematau prasmės“
• Atsiribojimas: užsidarymas kambaryje, dingimas iš draugų ratų
• Kūno skundai: dažni galvos ar pilvo skausmai be medicininės priežasties
• Kalbos apie beprasmybę, savižalą, „geriau manęs nebūtų“: visada rimtas signalas, reikalaujantis suaugusiųjų dėmesio tą pačią dieną

Paaugliui: ką daryti, jei atpažinai save?

Pirmas ir sunkiausias žingsnis yra pasakyti žmogui. Ne todėl, kad kalbėjimas magiškai išgydo, o todėl, kad iš duobės, kurioje esi, be kito žmogaus išlipti beveik neįmanoma, taip veikia depresija: ji meluoja, kad esi vienas, kad niekam neįdomu ir kad taip bus visada. Visi trys teiginiai yra simptomai, ne faktai. Pasirink suaugusį, kuriuo labiausiai pasitiki: tėtį, mamą, auklėtoją, trenerį, draugo mamą. Jei žodžiu per sunku, parašyk žinutę arba parodyk šio testo rezultatą.

Jei atrodo, kad pasakyti nėra kam, tam ir egzistuoja Jaunimo linija 8 800 28888 (skambučiai) ir jaunimolinija.lt (pokalbiai raštu): ten budi savanoriai, kurie išklauso be pamokslų ir padeda sugalvoti kitą žingsnį. Anonimiškai ir nemokamai, visą parą. Mokyklose yra psichologai, pas kuriuos gali užeiti pats (pati) be tėvų. O jei tavo mintys sukasi apie savižalą, tai ne „dramatizavimas“, o būklė, apie kurią būtina pasakyti suaugusiam šiandien.

Tėvams: kaip padėti ir kur kreiptis?

Svarbiausia taisyklė: išklausyti prieš sprendžiant. Sakiniai „susiimk“, „mes tavo metais“, „tau nieko netrūksta“ yra gerai žinomi būdai užtrenkti duris: po jų vaikas nustoja kalbėti, bet nenustoja sirgti. Veikia priešingi dalykai: klausimai be puolimo („matau, kad tau sunku, papasakok“), tikėjimas tuo, ką vaikas sako (net jei priežastys atrodo smulkios), ir aiški žinia, kad pagalbos ieškosite kartu. Jei vaikas užsimena apie savižalą ar nenorą gyventi, klauskite tiesiai ir ramiai: tyrimais, atviras klausimas rizikos nedidina, o mažina.

Pagalbos kelias Lietuvoje: psichikos sveikatos centras pagal gyvenamąją vietą (vaikams ir paaugliams nemokamai, be siuntimo, yra vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai), mokyklos psichologas kaip greičiausias pirmas kontaktas, privatūs vaikų psichologai. Paauglių depresija ir nerimas gydomi veiksmingai, dažniausiai pokalbių terapija; vaistai svarstomi tik sunkesniais atvejais ir tik gydytojo. Jūsų pačių ramybė irgi svarbi: vaiko liga išgąsdina, todėl pasirūpinkite ir savo palaikymu. Susiję mūsų testai: vaiko nerimo testas (jaunesniems, pildo tėvai) ir paauglių asmenybės testas (pažinimui, ne sveikatai).