Geros savijautos testas
WHO-5, Pasaulio sveikatos organizacijos geros savijautos indeksas, yra vienas trumpiausių ir plačiausiai pasaulyje naudojamų psichologinės gerovės matų: vos 5 teiginiai, o rezultatas patikimai atspindi bendrą emocinę būklę. Būtent jį čia ir rasite.
Įvertinkite, kaip jautėtės per paskutines 2 savaites. Atsakykite pagal tai, kaip iš tikrųjų jautėtės, o ne kaip norėtumėte jaustis.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra WHO-5 indeksas?
WHO-5 (angl. WHO-5 Well-Being Index) yra 1998 m. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas 5 teiginių klausimynas, matuojantis subjektyvią psichologinę gerovę. Jis išverstas į daugiau nei 30 kalbų ir naudojamas tiek moksliniuose tyrimuose, tiek kasdienėje gydytojų praktikoje visame pasaulyje.
Skirtingai nei depresijos ar nerimo klausimynai, WHO-5 klausia tik apie teigiamus dalykus: nuotaiką, ramybę, energiją, poilsį ir susidomėjimą. Balai sumuojami nuo 0 iki 25 (dažnai verčiama į 0 iki 100 skalę dauginant iš 4): kuo daugiau, tuo geresnė savijauta.
Svarbi riba yra 50 balų iš 100 (13 iš 25): žemesnis rezultatas pagal PSO metodiką laikomas signalu atlikti išsamesnę depresijos patikrą. Tyrimai rodo, kad šis trumpas indeksas depresijos riziką atpažįsta stebėtinai tiksliai.
Kodėl verta matuoti savijautą, o ne tik ligas?
Psichinė sveikata yra ne tik ligos nebuvimas. Tarp „sergu depresija“ ir „gyvenu visavertį gyvenimą“ yra plati pilkoji zona: žmogus gali neturėti jokios diagnozės, bet gyventi be energijos, džiaugsmo ir prasmės. Būtent šią zoną WHO-5 ir apšviečia.
Reguliarus savijautos matavimas veikia kaip termometras: jis nepasako, kuo sergate, bet laiku parodo, kad kažkas negerai. Savijautos kritimas dažnai aplenkia depresijos simptomus keliomis savaitėmis, todėl pastebėjus jį anksti užtenka mažesnių pokyčių.
Kas labiausiai veikia kasdienę savijautą?
Tyrimai nuosekliai rodo, kad didžiausią įtaką kasdienei psichologinei gerovei daro keli paprasti, bet dažnai apleidžiami dalykai:
- Miegas: stipriausias pavienis veiksnys, nes net viena prasta naktis matomai smukdo nuotaiką
- Judėjimas: reguliarus fizinis aktyvumas gerina nuotaiką panašiu mastu kaip lengvų sutrikimų gydymas
- Gyvi ryšiai: santykių kokybė yra patikimiausias ilgalaikės gerovės pranašas
- Dienos šviesa: ypač šaltuoju metų laiku; jos trūkumas tiesiogiai slopina nuotaiką
- Prasminga veikla: jausmas, kad tai, ką darai, kam nors svarbu
- Poilsio ritmas: savijauta griūva ne nuo darbo, o nuo atsigavimo nebuvimo
Kada žema savijauta jau tampa depresijos ženklu?
Kiekvienas turi prastesnių savaičių, savijauta natūraliai banguoja. Nerimą turėtų kelti trukmė ir gylis: jei žema savijauta laikosi ilgiau nei dvi savaites, jei dingsta susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau džiugino, jei kenčia miegas ir apetitas, tai jau depresijos simptomų teritorija.
Tokiu atveju atlikite depresijos testą, nes jis paremtas klinikiniu PHQ-9 klausimynu ir tiksliau parodys simptomų stiprumą. O jei rezultatas kelia nerimą, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą: konsultacijos nemokamos, siuntimo nereikia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo šis testas skiriasi nuo depresijos testo?
Depresijos testas (PHQ-9) matuoja ligos simptomus, o WHO-5 matuoja teigiamą savijautą. WHO-5 tinka pildyti reguliariai net tada, kai jokių simptomų nėra, o žemas jo rezultatas yra signalas atlikti išsamesnį depresijos testą.
Koks rezultatas laikomas normaliu?
PSO skalėje (nuo 0 iki 100) vidutinė gyventojų savijauta svyruoja apie 60 iki 70 balų. Rezultatas žemiau 50 (13 iš 25) yra riba, nuo kurios rekomenduojama depresijos patikra, o 28 ir mažiau dažnai atitinka klinikinę depresiją.
Kaip dažnai verta kartoti testą?
WHO-5 sukurtas kartoti: klauskite savęs kas 2 iki 4 savaičių, ypač įtemptu laikotarpiu ar keičiant gyvenseną. Rezultatų kreivė pasako daugiau nei vienas matavimas.
Ar 5 klausimai tikrai gali ką nors patikimai parodyti?
Taip, būtent trumpumas yra WHO-5 stiprybė. Dešimtys tyrimų (per 200 mokslinių publikacijų) patvirtino, kad šie 5 teiginiai patikimai atspindi bendrą psichologinę gerovę ir jautriai reaguoja į jos pokyčius.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Topp C. W., Østergaard S. D., Søndergaard S., Bech P. (2015). The WHO-5 Well-Being Index: A Systematic Review of the Literature. Psychotherapy and Psychosomatics.
- WHO Regional Office for Europe (1998). Wellbeing measures in primary health care: the DepCare Project.
- Pagalba sau. Psichikos sveikatos informacija ir savipagalbos priemonės.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.