Geros savijautos testas
Testas sudarytas pagal WHO-5, Pasaulio sveikatos organizacijos geros savijautos indekso, idėją. WHO-5 yra vienas trumpiausių ir plačiausiai pasaulyje naudojamų savijautos klausimynų: vos 5 teiginiai apie teigiamus dalykus. Mūsų klausimus parašė redakcija: jie apima tas pačias penkias sritis (nuotaiką, ramybę, energiją, poilsį ir susidomėjimą kasdienybe) ir skaičiuojami ta pačia logika, bet tai nėra oficialus WHO-5, todėl rezultatai nėra tiesiogiai palyginami.
Įvertinkite, kaip jautėtės per paskutines 2 savaites. Atsakykite pagal tai, kaip iš tikrųjų jautėtės, o ne kaip norėtumėte jaustis.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kuo remiasi šis testas?
WHO-5 (angl. WHO-5 Well-Being Index) yra 1998 m. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas 5 teiginių klausimynas, matuojantis subjektyvią psichologinę gerovę. Jis išverstas į daugiau nei 30 kalbų ir naudojamas tiek moksliniuose tyrimuose, tiek kasdienėje gydytojų praktikoje visame pasaulyje.
Mūsų testas perima pagrindinę WHO-5 idėją: klausti tik apie teigiamus dalykus, tai yra nuotaiką, ramybę, energiją, poilsį ir susidomėjimą. Klausimų formuluotes ir atsakymų variantus parengėme patys. Balai sumuojami nuo 0 iki 25 (juos galima perskaičiuoti į 0 iki 100 skalę dauginant iš 4): kuo daugiau, tuo geresnė savijauta.
WHO-5 tyrimuose svarbi riba yra 13 balų iš 25 (apie 50 iš 100): žemesnis rezultatas laikomas signalu atlikti išsamesnę depresijos patikrą. Šiame teste tas pačias ribas naudojame kaip orientyrą, bet kadangi klausimai kitokie, rezultatas nėra tiesiogiai palyginamas su oficialiu WHO-5.
Kodėl verta matuoti savijautą, o ne tik ligas?
Psichinė sveikata yra ne tik ligos nebuvimas. Tarp „sergu depresija“ ir „gyvenu visavertį gyvenimą“ yra plati pilkoji zona: žmogus gali neturėti jokios diagnozės, bet gyventi be energijos, džiaugsmo ir prasmės. Būtent šią zoną ir padeda pamatyti trumpi savijautos klausimai.
Reguliarus savijautos matavimas veikia kaip termometras: jis nepasako, kuo sergate, bet laiku parodo, kad kažkas negerai. Savijautos kritimas gali pasireikšti anksčiau nei depresijos simptomai, todėl pastebėjus jį anksti užtenka mažesnių pokyčių.
Kas labiausiai veikia kasdienę savijautą?
Tyrimai nuosekliai rodo, kad didžiausią įtaką kasdienei psichologinei gerovei daro keli paprasti, bet dažnai apleidžiami dalykai:
- Miegas: stipriausias pavienis veiksnys, nes net viena prasta naktis matomai smukdo nuotaiką
- Judėjimas: reguliarus fizinis aktyvumas aiškiai gerina nuotaiką
- Gyvi ryšiai: santykių kokybė yra patikimiausias ilgalaikės gerovės pranašas
- Dienos šviesa: ypač šaltuoju metų laiku; jos trūkumas tiesiogiai slopina nuotaiką
- Prasminga veikla: jausmas, kad tai, ką darai, kam nors svarbu
- Poilsio ritmas: savijauta griūva ne nuo darbo, o nuo atsigavimo nebuvimo
Kada žema savijauta jau tampa depresijos ženklu?
Kiekvienas turi prastesnių savaičių, savijauta natūraliai banguoja. Nerimą turėtų kelti trukmė ir gylis: jei žema savijauta laikosi ilgiau nei dvi savaites, jei dingsta susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau džiugino, jei kenčia miegas ir apetitas, tai jau depresijos simptomų teritorija.
Tokiu atveju atlikite depresijos testą, nes jis paremtas klinikiniu PHQ-9 klausimynu ir tiksliau parodys simptomų stiprumą. O jei rezultatas kelia nerimą, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą: konsultacijos nemokamos, siuntimo nereikia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo šis testas skiriasi nuo depresijos testo?
Depresijos testas (PHQ-9) matuoja ligos simptomus, o šis testas matuoja teigiamą savijautą. Jį tinka pildyti reguliariai net tada, kai jokių simptomų nėra, o žemas jo rezultatas yra signalas atlikti išsamesnį depresijos testą.
Koks rezultatas laikomas normaliu?
Tikslių normų šiam testui nėra, nes jo klausimai savi. Orientyrui: WHO-5 tyrimuose (0 iki 100 skalėje) vidutinė gyventojų savijauta svyruoja apie 60 iki 70 balų, rezultatas žemiau 50 yra riba, nuo kurios rekomenduojama depresijos patikra, o 28 ir mažiau dažnai atitinka klinikinę depresiją. Šiame teste naudojame panašias ribas, bet rezultatą vertinkite kaip apytikslį.
Kaip dažnai verta kartoti testą?
Trumpą savijautos testą verta kartoti: klauskite savęs kas 2 iki 4 savaičių, ypač įtemptu laikotarpiu ar keičiant gyvenseną. Rezultatų kreivė pasako daugiau nei vienas matavimas.
Ar 5 klausimai tikrai gali ką nors patikimai parodyti?
WHO-5 tyrimai (per 200 mokslinių publikacijų) parodė, kad 5 gerai parinkti teiginiai apie šias sritis patikimai atspindi bendrą psichologinę gerovę ir jautriai reaguoja į jos pokyčius. Mūsų testas apima tas pačias sritis, bet formuluotės kitos, todėl jis tinka pasitikrinti ir stebėti pokyčius, o ne tiksliai matuoti.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Topp C. W., Østergaard S. D., Søndergaard S., Bech P. (2015). The WHO-5 Well-Being Index: A Systematic Review of the Literature. Psychotherapy and Psychosomatics.
- WHO Regional Office for Europe (1998). Wellbeing measures in primary health care: the DepCare Project.
- Pagalba sau. Psichikos sveikatos informacija ir savipagalbos priemonės.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.