Finansinio raštingumo testas
Finansinis raštingumas yra gebėjimas suprasti, kaip veikia pinigai: ką iš tikrųjų reiškia palūkanos, ką su santaupomis daro infliacija, kada paskola yra įrankis, o kada spąstai, ir kaip atskirti investavimą nuo loterijos. Tyrimai visame pasaulyje rodo tą patį: dauguma suaugusiųjų neatsako net į tris bazinius finansų klausimus, ir tai kainuoja jiems realius pinigus.
Testą sudaro 15 klausimų nuo pačių pagrindų iki praktinių situacijų: palūkanos, infliacija, rizikos skaidymas, paskolos, mokesčiai ir sukčių atpažinimas. Kiekvienas klausimas turi vieną teisingą atsakymą. Užtruksite apie 7 minutes, rezultatą matysite iš karto.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra finansinis raštingumas?
Finansinis raštingumas yra gebėjimas suprasti ir taikyti pagrindinius pinigų dėsnius: palūkanas, infliaciją, riziką, skolinimosi kainą. Pasauliniuose tyrimuose jis dažnai matuojamas vos trimis klausimais apie palūkanas, infliaciją ir rizikos skaidymą, ir net juos teisingai atsako mažuma suaugusiųjų daugumoje šalių.
Svarbu, kad tai ne akademinės žinios: kiekvienas iš šių dėsnių turi tiesioginę kainą eurais. Nesuprantant sudėtinių palūkanų, greitasis kreditas atrodo „tik keli eurai per mėnesį“; nesuprantant infliacijos, santaupos „saugiai“ tirpsta sąskaitoje; nesuprantant rizikos skaidymo, visi pinigai sudedami į vieną vietą.
Trys klausimai, kuriais matuojamas pasaulis
Ekonomistų Annamarios Lusardi ir Olivios Mitchell sukurti trys klausimai (apie palūkanas, infliaciją ir rizikos skaidymą) tapo pasauliniu finansinio raštingumo matu. Rezultatai iškalbingi: net turtingose šalyse visus tris teisingai atsako tik trečdalis ar mažiau suaugusiųjų, o žemesnis raštingumas nuosekliai siejasi su brangesnėmis paskolomis, mažesnėmis santaupomis ir dažnesniu tapimu sukčių aukomis.
Šio testo pirmieji trys klausimai yra būtent šie klasikiniai klausimai, o likusieji tikrina jų taikymą gyvenime: nuo lizingo iki finansinių piramidžių.
Dažniausios ir brangiausios klaidos
Kelios spragos kainuoja daugiausiai:
- Žiūrėjimas tik į mėnesio įmoką: 20 € per mėnesį skamba nekaltai, bet per 36 mėnesius tai 720 €. Visada skaičiuokite bendrą sumą ir lyginkite BVKKMN
- Sudėtinių palūkanų nuvertinimas: jos dirba jums taupant ir prieš jus skolinantis. Kuo anksčiau pradedate taupyti, tuo daugiau darbo atlieka laikas, o ne jūsų įmokos
- „Saugojimas“ grynais: prie 3 % infliacijos santaupų perkamoji galia per 10 metų sumažėja maždaug ketvirtadaliu
- Garantuotos grąžos pažadai: didelė grąža be rizikos neegzistuoja. Kas žada priešingai, tas arba klysta, arba apgaudinėja
Nuo ko pradėti gerinti savo finansus?
Tvarka paprasta ir patikrinta: pirmiausia matomumas (užsirašykite mėnesio pajamas ir išlaidas), tada atsargų fondas (3 iki 6 mėnesių išlaidų lengvai pasiekiamoje sąskaitoje), tada brangiausių skolų mažinimas (pirmiausia greitieji kreditai ir kortelių skolos) ir tik tada ilgalaikis investavimas. Kiekvienas žingsnis remiasi į ankstesnį.
Jei pinigų tema kelia ne tik praktinių, bet ir emocinių sunkumų (nerimas tikrinant sąskaitą, impulsyvūs pirkiniai nuotaikai pakelti), pasitikrinkite finansinio nerimo testą ir pirkimo įpročių testą: santykis su pinigais yra ne vien matematika.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas yra finansinė konsultacija?
Ne. Testas tikrina bendrą supratimą švietimo tikslais. Konkretiems sprendimams (paskola, investicijos, pensijos pakopos) verta pasitarti su licencijuotu finansų specialistu, nes teisingas atsakymas priklauso nuo jūsų situacijos.
Kodėl klausimai apie palūkanas ir infliaciją tokie svarbūs?
Nes tai du dėsniai, kurie tyliai veikia kiekvieną eurą kiekvieną dieną: palūkanos augina arba skolas, arba santaupas, o infliacija mažina grynųjų vertę. Tarptautiniuose tyrimuose būtent šie klausimai geriausiai prognozuoja realius finansinius rezultatus.
Ką reiškia BVKKMN?
Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma: skaičius, kuris sujungia palūkanas ir VISUS mokesčius į vieną palyginamą procentą. Lygindami paskolas žiūrėkite būtent į jį, o ne į „palūkanas nuo 0 %“ reklamoje.
Surinkau mažai balų. Ar tai blogai?
Tai naudinga žinoti: dauguma žmonių šias spragas turi, tik nemato. Finansinis raštingumas išmokstamas greitai, o kiekviena užpildyta spraga turi tiesioginę piniginę vertę. Testo paaiškinimuose rasite, nuo ko pradėti.
Ar mano atsakymai kur nors siunčiami?
Ne. Rezultatas skaičiuojamas jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Lusardi A., Mitchell O. S. (2014). The economic importance of financial literacy: Theory and evidence. Journal of Economic Literature.
- OECD (2023). OECD/INFE international survey of adult financial literacy.
- Lietuvos bankas. Vartojimo kredito kainos skaičiavimas (BVKKMN).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.