Garsų baimės testas
Garsų baimė (fonofobija, dar vadinama ligirofobija) yra stipri baimės reakcija į staigius ar stiprius garsus: fejerverkus, sprogstančius balionus, perkūniją, signalizacijas, šūvius filmuose. Tai ne „jautrios ausys“: garsas čia sukelia ne tik diskomfortą, bet pavojaus reakciją: šokteli širdis, sustingsta kūnas, norisi bėgti ar užsidengti ausis dar prieš garsui pasigirstant.
Būdingiausia šiai baimei yra laukimo kančia: žinojimas, kad garsas gali pasigirsti (balionas vaiko rankose, artėjančios šventės su fejerverkais), vargina labiau nei pats garsas. 10 klausimų padės įvertinti lygį ir atskirti fonofobiją nuo giminingų būsenų. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Fonofobija, mizofonija ar hiperakuzija? Svarbios atskirtys
Su garsais susijusios trys skirtingos būsenos, ir jas svarbu atskirti, nes pagalba skiriasi. Fonofobija yra baimė: staigūs ar stiprūs garsai sukelia pavojaus reakciją, o didžioji kančios dalis yra jų laukimas. Mizofonija yra ne baimė, o pyktis ir pasišlykštėjimas specifiniais pasikartojančiais garsais: kramtymu, sriubčiojimu, rašikliu spaudinėjimu; žmogus nori ne bėgti, o sustabdyti garsą. Hiperakuzija yra fiziologinis reiškinys, kai įprasto garsumo garsai jaučiami skausmingai stipriai, dažnai susijęs su klausos sistema ir reikalaujantis audiologo dėmesio.
Šis testas matuoja fonofobiją. Jei atpažįstate mizofonijos aprašymą, jūsų kelias kitas (dėmesio perkėlimo ir tolerancijos technikos), o jei garsai fiziškai skauda, pirmiausia verta apsilankyti pas audiologą.
Kodėl staigūs garsai taip gąsdina?
Staigus stiprus garsas yra vienas iš dviejų įgimtų baimės dirgiklių (antrasis yra kritimo pojūtis): išgąsčio refleksas suveikia per dešimtąsias sekundės dalis, aplenkdamas bet kokį mąstymą. Fonofobija atsiranda, kai ši normali sistema tampa perjautrinta: po stipraus išgąsčio (sprogimas, avarija, šūviai), ilgo streso laikotarpio, kai nervų sistema nuolat „ant sargybos“, arba kartu su padidėjusiu sensoriniu jautrumu.
Užburtas ratas sukasi per laukimą: kuo labiau saugotės garso, tuo budresnė pavojaus sistema, ir tuo stipresnė reakcija, kai garsas pagaliau pasigirsta. Todėl gydymas taikosi ne į ausis, o į laukimo įtampą ir reakcijos perrašymą.
Kas padeda?
Ekspozicija čia statoma per garsumo ir kontrolės laiptus: pradedama nuo įrašų (fejerverkai, balionai, griaustinis) mažu garsumu, kurį patys valdote, palaipsniui garsumas didinamas, tada pereinama prie realių, bet nuspėjamų garsų (patys susprogdinate balioną saugiu atstumu), ir galiausiai prie nenuspėjamų situacijų. Kontrolės perdavimas sau yra šios ekspozicijos šerdis: garsas, kurio mygtuką laikote patys, gąsdina perpus mažiau, ir būtent tai moko smegenis naujos reakcijos.
Švenčių laikotarpiams tinka protinga apsauga: kamštukai ar ausinės su triukšmo slopinimu leidžia dalyvauti gyvenime, kol vyksta treniruotė (tik nenaudokite jų visur ir visada, nes visiška tyla ilgainiui didina jautrumą). Lygiagrečiai mažinkite bendrą nervų sistemos įtampą: miegas, judėjimas ir streso lygio patikra. Jei jautrumas platus (ne tik garsai, bet ir šviesos, tekstūros), pasižiūrėkite jautrumo testą, o jei stipriausia dalis yra griaustinis, tai audros baimės testas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Mane siutina kramtymo garsai. Ar tai fonofobija?
Ne, tai mizofonijos profilis: pasikartojantys buitiniai garsai kelia pyktį ir pasišlykštėjimą, o ne baimę. Tai kita mechanika ir kitas įveikos kelias. Šis testas matuoja baimės reakciją į staigius ir stiprius garsus.
Ar garsų baimė gali būti susijusi su autizmu ar dideliu jautrumu?
Taip, sensorinis jautrumas garsams yra dažnas autizmo spektro ir labai jautrių žmonių bruožas: garsai fiziškai vargina stipriau, o iš nuovargio gali išaugti ir baimė. Skirtumas tas, kad sensorinis jautrumas yra apie garso intensyvumą, o fobija apie grėsmės laukimą. Jos gali eiti ir kartu.
Kaip išgyventi fejerverkų sezoną, kol baimė dar neįveikta?
Planuokite iš anksto: žinokite datas, tomis naktimis miegokite tolimesniame kambaryje su kamštukais ir foniniu garsu (ventiliatorius, muzika), o vakarą leiskite užsiėmę, ne laukdami. Namuose būkite ne vieni, jei tai ramina. Ir traktuokite tai kaip laikiną apsaugą, o ne sprendimą: tarp sezonų dirbkite su ekspozicijos laiptais.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
