Audros baimės testas
Audros baimė (astrafobija) yra viena dažniausių vaikystės baimių, kuri daliai žmonių išlieka ir suaugus, tik su suaugusiais įpročiais: kompulsyviu prognozių sekimu, atšauktais planais, nemiga audringomis naktimis. Griaustinis yra vienas iš nedaugelio dirgiklių, kuris išgąsdina net kūdikius, tad ši baimė turi gilų refleksinį pagrindą.
10 klausimų padės įvertinti baimės stiprumą sau arba (atsakant už vaiką) savo vaikui. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra astrafobija?
Astrafobija (gr. „astrape“ reiškia žaibą) yra intensyvi audros, griaustinio ir žaibų baimė. Jos refleksinis pagrindas įgimtas: staigus garsus trenksmas įjungia išgąsčio refleksą visiems žinduoliams (todėl audrų bijo ir šunys). Fobija susiformuoja, kai prie reflekso prisijungia katastrofinės mintys ir vengimo elgesys.
Vaikams audros baimė yra normali raidos dalis (pikas 4 iki 10 m.), dažniausiai išauganti. Suaugusiųjų astrafobija dažnai palaikoma saugumo elgesio: prognozių sekimo, slėptuvių ritualų, kurie trumpam ramina, bet įtvirtina žinutę „audra = pavojus, kurį reikia valdyti“.
Reali rizika ir sveikas atsargumas
Faktai baimei sukalibruoti: žūtys nuo žaibo Lietuvoje yra pavieniai atvejai per dešimtmetį, o buvimas pastate ar automobilyje (metalinis kėbulas veikia kaip Faradėjaus narvas) yra iš esmės saugus. Realios taisyklės paprastos: audros metu nebūti atvirame lauke, po aukštais pavieniais medžiais, vandenyje ir su iškelta metaline įranga.
Čia ir yra riba: šių taisyklių laikymasis yra sveikas atsargumas; o prognozių sekimas kas valandą, atsisakymas išeiti „nes gal bus audra“ ir panika saugiuose namuose yra jau fobija, kurią verta spręsti, nes ji atima vasarą.
Kaip įveikiama audros baimė (sau ir vaikui)?
Suaugusiems veikia standartinė schema: garso ekspozicija (griaustinio įrašai nuo tylių iki garsių yra puiki „treniruoklių salė“ ne sezono metu), saugumo ritualų mažinimas (prognozes tikrinti kartą per dieną, ne kas valandą) ir buvimas prie lango audros metu vietoj slėpimosi, leidžiant nerimui atslūgti pačiam.
Vaikui svarbiausi tėvų ramybė ir žinios žaidimo forma: skaičiuoti sekundes tarp žaibo ir griaustinio (atstumo „matavimas“ grąžina kontrolę), žiūrėti audrą pro langą apsikabinus, paversti ją „gamtos fejerverku“. Venkite dviejų kraštutinumų, ir gąsdinimo, ir demonstratyvaus slėpimo kartu su vaiku: abu baimę augina. Jei vaiko panika stipri ir neišauga, vaikų psichologas padės keliais žaidybinės ekspozicijos užsiėmimais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar saugu būti automobilyje per audrą?
Taip, uždaras metalinis kėbulas veikia kaip Faradėjaus narvas: žaibo srovė nuteka paviršiumi į žemę. Automobilis per audrą yra viena saugiausių vietų (saugiau nei atvira vietovė), tik nelieskite metalinių dalių ir sustokite saugiai, jei liūtis riboja matomumą.
Mano šuo panikuoja per audrą dar labiau nei aš. Ar tai susiję?
Gyvūnų audros baimė yra tikra ir dažna (šunys girdi ir jaučia audrą anksčiau už mus), bet jūsų ir augintinio panika stiprina viena kitą: šuo skaito jūsų įtampą, jūs skaitote jo. Ramus jūsų elgesys padeda abiem; šuniui papildomai padeda „saugus urvas“ ir pripratinimas prie griaustinio įrašų.
Vaikas po vienos smarkios audros bijo net lietaus. Ką daryti?
Po ryškaus išgąsčio baimė trumpam apibendrėja, ir tai normalu. Grąžinkite ją į rėmus žaidimu: lietaus stebėjimas pro langą su kakava, balos pasivaikščiojimai gražiu oru, griaustinio garsų klausymas tyliai per kolonėlę žaidžiant. Jei po kelių mėnesių baimė nesitraukia ar auga, pasitarkite su vaikų psichologu.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.