Menopauzės savijautos testas
Perimenopauzė (pereinamasis laikotarpis iki menopauzės, dažniausiai tarp 45 ir 55 metų, kartais anksčiau) keičia ne tik kūną. Svyruojantis estrogenas tiesiogiai veikia smegenų neuromediatorius, todėl šiuo laikotarpiu labai dažni nuotaikos kritimai, nerimas, irzlumas, miego sutrikimai ir garsusis „smegenų rūkas“, kai žodžiai pasimeta, o koncentracija byra. Daugelis moterų šiuos pokyčius nurašo stresui ar amžiui ir kenčia tyliai, nors jie puikiai valdomi.
Šis testas yra 12 mūsų parengtų klausimų, sukurtų pagal perimenopauzės depresijos skalės MENO-D ir menopauzės vertinimo skalės MRS principus: matuojama nuotaika, energija, miegas, kūno pojūčiai ir mąstymo aiškumas. Rezultatas padės suprasti, ar jūsų savijauta verta pokalbio su gydytoju. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra perimenopauzė ir kodėl ji veikia nuotaiką?
Perimenopauzė yra kelerių metų laikotarpis iki paskutinių menstruacijų (menopauzės) ir metai po jų. Dažniausiai jis prasideda tarp 45 ir 50 metų, bet gali ir gerokai anksčiau. Esminis šio laikotarpio bruožas yra ne žemas, o chaotiškai svyruojantis estrogenas: jo lygis šokinėja aukštyn žemyn, o kartu šokinėja ir viskas, ką jis reguliuoja. O reguliuoja jis daug: estrogeno receptorių pilna smegenyse, jis veikia serotonino, dopamino ir noradrenalino sistemas, tas pačias, su kuriomis dirba antidepresantai.
Todėl nuotaikos svyravimai, nerimas, irzlumas ir „smegenų rūkas“ šiuo laikotarpiu yra ne charakterio ar valios klausimas, o neurochemija. Tyrimai rodo, kad perimenopauzės metu depresijos rizika išauga 2 iki 4 kartus, ypač moterims, anksčiau turėjusioms depresiją, pogimdyminę depresiją ar ryškų PMS: jų smegenys jautriau reaguoja į hormonų svyravimus. Žinoti tai svarbu, nes „hormoninė“ depresija gydoma taip pat sėkmingai kaip bet kuri kita, tik kelias iki pagalbos dažnai ilgesnis, nes viskas nurašoma amžiui.
Dažniausi savijautos simptomai
Perimenopauzės psichologiniai ir kognityviniai simptomai, kuriuos moterys dažniausiai nurašo stresui:
- Nuotaikos svyravimai: kritimai be priežasties, ašaros, jautrumas
- Nerimas ir panikos epizodai: neretai pirmą kartą gyvenime, dažnai naktį ar su širdies permušimais
- Irzlumas: „trumpas saugiklis“, kurio anksčiau nebuvo
- Miego sutrikimai: sunkus užmigimas, naktiniai prabudimai (dažnai su prakaitavimu), ankstyvas kėlimasis
- „Smegenų rūkas“: pasimetantys žodžiai, silpnesnė koncentracija ir darbinė atmintis
- Energijos ir libido kritimas, savivertės svyravimai, jausmas „nebesu savimi“
Hormonai ar depresija: kaip atskirti?
Sąžiningas atsakymas: patikimai atskirti gali tik specialistai, ir dažnai tai būna abu iš karto. Bet yra orientyrų. Į hormonų pusę rodo bangavimas (savijauta kinta ciklais, geros savaitės keičia blogas), ryšys su ciklo pokyčiais (nereguliarios, kitokios menstruacijos) ir kūno simptomai kartu (karščio bangos, prakaitavimas, sąnariai). Į depresijos pusę rodo pastovus, nebanguojantis prislėgtumas, visiškas džiaugsmo išnykimas, stiprus kaltės ar bevertiškumo jausmas ir mintys apie gyvenimo beprasmybę: šie požymiai visada verti psichikos sveikatos specialisto, nepriklausomai nuo hormonų.
Praktinis kelias paprastas: pradėkite nuo depresijos testo ir vizito pas ginekologą su abiejų testų rezultatais. Jei kartu ryškus nuovargis, verta atmesti ir skydliaukę (jos sutrikimai dažnai prasideda tame pačiame amžiuje ir imituoja menopauzės simptomus): apie tai plačiau nuovargio teste. Miego problemoms skirtas atskiras nemigos testas.
Kas padeda: nuo gyvensenos iki gydymo
Gyvensenos pagrindas veikia visoms: reguliarus judėjimas (švelnina ir nuotaikos, ir vazomotorinius simptomus), miego higiena su vėsiu kambariu, alkoholio mažinimas (jis provokuoja karščio bangas ir ardo miegą), svorio ir cukraus balansas. Nuo nuotaikos simptomų gerai veikia kognityvinė elgesio terapija: ji turi įrodymų net karščio bangų varginimui mažinti.
Medicininė pusė sprendžiama individualiai su gydytoju: pakaitinė hormonų terapija daugeliui moterų veiksmingai mažina ir kūno, ir nuotaikos simptomus (šiuolaikinės gairės ją vertina gerokai palankiau nei prieš 20 metų, bet sprendimas visada priimamas įvertinus individualią naudą ir riziką), o ryškesnei depresijai skiriami antidepresantai, kartais kartu su hormonų terapija. Svarbiausia žinia: variantų yra daug, ir „kentėti, nes visos kenčia“ nėra vienas iš jų. Jei pirmas gydytojas jūsų nusiskundimus numoja ranka, tai priežastis ieškoti kito gydytojo, o ne nustoti ieškoti pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kokio amžiaus gali prasidėti perimenopauzė?
Dažniausiai po 45 metų, bet normos ribose ji gali prasidėti ir apie 40. Ankstyvieji požymiai paprastai būna ne karščio bangos, o būtent miego, nuotaikos ir ciklo reguliarumo pokyčiai, todėl jie taip dažnai nurašomi stresui. Jei jums mažiau nei 40 ir ciklas keičiasi, kreipkitės į ginekologą: ankstyva menopauzė reikalauja atskiro dėmesio.
Ar „smegenų rūkas“ menopauzės metu yra normalus? Ar tai ne demencija?
Perimenopauzės „smegenų rūkas“ (pasimetantys žodžiai, silpnesnė koncentracija) yra labai dažnas ir laikinas: tyrimai rodo, kad po menopauzės kognityvinės funkcijos dažniausiai atsistato. Nuo demencijos jis skiriasi pobūdžiu: rūkas trukdo susikaupti, bet nauji įvykiai įsimenami, kasdienės funkcijos nenukenčia. Jei atmintis blogėja progresuojančiai ar tai pastebi aplinkiniai, kreipkitės į gydytoją.
Ar pakaitinė hormonų terapija saugi?
Tai individualus medicininis sprendimas, kurį priimsite kartu su gydytoju įvertinę jūsų amžių, simptomus ir rizikos veiksnius. Šiuolaikinės tarptautinės gairės hormonų terapiją vertina gerokai palankiau nei prieš porą dešimtmečių: daugeliui moterų iki 60 metų nauda viršija riziką. Bet atsakymą jūsų atveju gali duoti tik gydytojas, o ne internetas.
Ar šis testas tinka, jei man po menopauzės ar išoperuotos kiaušidės?
Taip: testas matuoja savijautą, o ne hormonų lygį, todėl tinka ir po menopauzės, ir po operacijų ar onkologinio gydymo sukeltos menopauzės (pastaroji simptomus dažnai duoda staigesnius ir stipresnius). Bet kokiu atveju rezultatas yra pokalbio su gydytoju pradžia, o ne pakaitalas.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Kulkarni J. ir kt. (2018). Development and validation of a new rating scale for perimenopausal depression: the Meno-D. Translational Psychiatry, 8.
- Heinemann K. ir kt. (2004). The Menopause Rating Scale (MRS): a methodological review. Health and Quality of Life Outcomes, 2.
- Maki P. M. ir kt. (2018). Guidelines for the evaluation and treatment of perimenopausal depression. Menopause, 25(10).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
