Vyrų depresijos testas

Kodėl vyrų depresija atrodo kitaip?

Depresijos šerdis visiems ta pati: nuotaikos kritimas, energijos ir susidomėjimo išnykimas, sutrikęs miegas, kaltės ar bevertiškumo jausmas. Skiriasi paviršius. Dalis vyrų (ir dalis moterų) nuo mažens mokomi, kad liūdėti, verkti ir skųstis „nevyriška“, todėl psichika skausmą paverčia tuo, kas leidžiama: pykčiu, veikla, vartojimu. Tyrėjai tai vadina eksternalizuota depresijos raiška: vietoje „man liūdna“ yra „visi mane siutina“, vietoje ašarų alkoholis, vietoje sustojimo darbas iki išsekimo ar rizika.

Būtent todėl standartiniai klausimynai dalį vyrų depresijos praleidžia: žmogus sąžiningai atsako, kad liūdesio nejaučia, nes jo emocinis žodynas ir raiška kitokie. Australų mokslininkų sukurta MDRS skalė, pagal kurią parengtas šis testas, matuoja būtent išorinius požymius: pyktį, vartojimą, riziką, somatiką, emocijų slopinimą. Geriausią vaizdą duoda abu žvilgsniai kartu, todėl rekomenduojame atlikti ir klasikinį PHQ-9 testą.

Signalai, kuriuos verta žinoti (sau ir artimiesiems)

Dažniausi vyriškos depresijos ženklai, kurie iš šono retai siejami su depresija:

• Irzlumas ir pykčio protrūkiai: „trumpas saugiklis“ ten, kur anksčiau buvo kantrybė
• Vartojimo augimas: alkoholis „atsipalaiduoti“, vis dažniau ir vis daugiau
• Bėgimas į veiklą: darbas, sportas ar ekranai iki išsekimo, kad neliktų tylos
• Rizikingas elgesys: greitis, azartas, impulsyvūs pirkiniai ar sprendimai
• Atsitraukimas: dingsta iš draugų ratų, pokalbiai su artimaisiais suplonėja iki buities
• Kūno skundai: galvos, nugaros, skrandžio skausmai, spaudimas krūtinėje, kuriems gydytojai neranda priežasties

Alkoholis ir depresija: užburtas ratas

Alkoholis yra dažniausias vyrų „antidepresantas“ ir kartu blogiausias įmanomas: farmakologiškai jis yra depresantas, slopinantis nervų sistemą. Mechanizmas apgaulingas: vakare taurė realiai atpalaiduoja ir padeda užmigti, todėl smegenys įsimena ją kaip vaistą. Bet naktį alkoholis suardo gilųjį miegą, rytą pagilina nerimą ir prislėgtumą, o šiems paaugus „vaisto“ reikia daugiau. Per kelis mėnesius toks ratas gali paversti vidutinį stresą klinikine depresija ir pradėti priklausomybę.

Praktinė taisyklė: jei geriate tam, kad pagerintumėte savijautą (o ne progai), tai jau signalas, nepriklausomai nuo kiekių. Verta atlikti alkoholio testą (AUDIT) ir sąžiningai pasižiūrėti į rezultatą. O jei mažinant alkoholį savijauta krenta dar giliau, tai beveik tikras ženklas, kad po juo slėpėsi depresija, kurią laikas gydyti tiesiogiai.

Kur kreiptis ir ko tikėtis?

Lietuvoje kelias paprastesnis, nei dauguma mano: psichikos sveikatos centras pagal gyvenamąją vietą priima nemokamai ir be siuntimo, galima registruotis tiesiog paskambinus, o eiti galima ir pas psichologą, ir pas psichiatrą. Alternatyvos: šeimos gydytojas (geras pirmas žingsnis, ypač jei yra ir kūno simptomų), privatūs specialistai, o krizės momentu Vilties linija 116 123 arba Vyrų linija 8 604 11119 (emocinė parama vyrams).

Gydymas parenkamas pagal sunkumą: lengvesnei depresijai dažnai pakanka psichoterapijos (geriausiai ištirta kognityvinė elgesio terapija), vidutinei ir sunkiai prie jos jungiami antidepresantai, kuriuos skiria gydytojas. Du dalykai, kuriuos verta žinoti iš anksto: vaistai nėra „cheminis ramentas silpniems“ (jie atstato sutrikusią neurochemiją, kaip insulinas diabetui), o terapija nėra „pasikalbėjimas apie jausmus“ (tai struktūruotas darbas su mąstymu ir elgesiu). Dauguma žmonių pajunta aiškų pagerėjimą per 2 iki 3 mėnesius. Jei kartu jaučiate išsekimą darbe, pasižiūrėkite ir perdegimo testą: šios būklės dažnai persidengia.