Mokymosi stiliaus testas
Vieni žmonės prašo nupiešti, kiti papasakoti, treti atsiųsti dokumentą, o ketvirti sako „duok pabandysiu pats“. Mokymosi preferencijos yra tikros: mums iš tiesų patinka gauti informaciją skirtingais kanalais, ir tai verta žinoti apie save.
Bet šis testas turi ir antrą, sąžiningąją dalį: mokslas parodė, kad populiarioji mokymosi stilių teorija (mokyk vizualą vaizdais, ir jis išmoks geriau) tyrimuose nepasitvirtino. Preferencija tikra, o jos taikymas mokymui naudos neduoda: apie tai atvirai rašome žemiau. Testas parodys jūsų preferenciją, o turinys papasakos, kas iš tikrųjų gerina mokymąsi. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Sąžiningai: ką mokslas sako apie mokymosi stilius
Mokymosi stilių teorija (žmonės skirstosi į vizualus, audialus ir kinestetikus, ir mokant pagal stilių jie išmoksta geriau) yra viena populiariausių idėjų švietime ir viena geriausiai paneigtų. Haroldo Pashlerio ir kolegų apžvalga (2008) patikrino esminį teiginį, vadinamą derinimo hipoteze: jei teorija teisinga, vizualai turėtų geriau išmokti iš vaizdų, o audialai iš garso. Kokybiški eksperimentai šio efekto nerado: geriausias mokymo būdas priklauso nuo medžiagos (geografijai žemėlapiai visiems, muzikai garsas visiems), o ne nuo mokinio stiliaus.
Kodėl tada teorija tokia gyvybinga? Nes preferencijos tikros (mums iš tiesų patinka skirtingi kanalai), o pasakojimas apie savo stilių malonus. Tik iš „man patinka“ neišplaukia „taip aš išmokstu geriau“: šokoladas irgi patinka, bet ne jis maitina.
Kas iš tikrųjų gerina mokymąsi?
Mokymosi mokslas turi metodus, kurie veikia visiems, nepriklausomai nuo preferencijų:
- Aktyvus prisiminimas: ne perskaityti dar kartą, o bandyti atgaminti iš atminties (uždaryta knyga, klausimai sau); stipriausias žinomas metodas
- Kartojimas intervalais: grįžti prie medžiagos po dienos, savaitės, mėnesio, o ne kalti viską vienu prisėdimu
- Dvigubas kodavimas: derinti žodžius su vaizdais (schema + paaiškinimas), tai veikia visiems, ne tik „vizualams“
- Aiškinimas kitam: mokydamas išmoksti pats, nes aiškinimas atskleidžia spragas
- Persipynęs mokymasis: maišyti temas ir užduočių tipus, o ne ilgai daryti vieną
- Testavimasis: bandomieji klausimai moko labiau nei pakartotinis skaitymas
Tai ką daryti su savo preferencija?
Naudoti protingai: preferencija yra jūsų motyvacijos, o ne rezultatų įrankis. Jei tinklalaidės jums malonesnės už knygas, klausykite jų (geriau maloniai mokytis nei nemaloniai nesimokyti), tik pridėkite aktyvų sluoksnį: atpasakoti, užsirašyti, pritaikyti. O rinkdamiesi formatą svarbiam mokymuisi, žiūrėkite ne į savo stilių, o į medžiagą: kalbai reikia kalbėjimo, braižybai vaizdo, o programavimui klaviatūros, kad ir kas jūs būtumėte.
Panašią mokslinę kritiką turi ir vadinamoji suvokimo kanalų tipologija (vizualas, audialas, kinestetikas): ją taip pat verta laikyti pomėgių, o ne gebėjimų žemėlapiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Jei mokymosi stiliai paneigti, kam šis testas?
Paneigtas mokymo pritaikymas prie stiliaus, o ne pačios preferencijos: jos tikros ir jas žinoti naudinga motyvacijai bei komfortui. Be to, manome, kad sąžiningas testas su mokslo kontekstu yra geriau nei internetuose plaukiojantys testai, kurie žada, kad „vizualams reikia mokytis tik iš paveikslėlių“.
Mokytoja sako, kad mano vaikas kinestetikas. Kaip reaguoti?
Ramiai: mokytoja greičiausiai pastebėjo tikrą dalyką (vaikui reikia judesio ir praktikos), tik teorinis rėmas pasenęs. Praktinės išvados geros visiems vaikams: daugiau aktyvių užduočių, judesio pertraukų ir darymo. Tik neverta vaiko mokyti, kad jis „negali išmokti iš knygų“, nes toks įsitikinimas žalingesnis už bet kurią teoriją.
Kuo šis testas skiriasi nuo mąstymo stiliaus testo?
Šis matuoja, kokiu kanalu jums patinka gauti informaciją (vaizdas, garsas, tekstas, veiksmas), o mąstymo stiliaus testas rodo, ką su informacija darote toliau: analizuojate, kuriate, taikote ar strateguojate. Jie papildo vienas kitą.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.