Pasyvios agresijos testas
„Viskas gerai“, sakote, nors viduje verda. Sutinkate padaryti, bet kažkodėl vis „pamirštate“. Nesakote, kas negerai, bet garsiai atsidūstate ir trinktelite durimis. Tai pasyvi agresija: pyktis ar nepasitenkinimas, kuris išreiškiamas ne tiesiai, o aplinkiniais keliais. Tokių akimirkų pasitaiko kiekvienam, ypač ten, kur atvirai prieštarauti atrodo nesaugu ar nepatogu.
Testo 15 klausimų sudaryti pagal psichologų aprašytą pasyviai agresyvų elgesį: atidėliojimą iš pasipriešinimo, tylėjimą bausmei, sarkazmą, „pamiršimą“, komplimentus su dygliu ir tylų kerštą. Pažymėkite, kaip dažnai taip elgiatės iš tikrųjų. Testas anonimiškas.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra pasyvi agresija?
Pasyvi agresija yra būdas išreikšti pyktį, nepasitenkinimą ar pasipriešinimą netiesiogiai: žodžiais sutinkama, o veiksmais priešinamasi. Sąvoka atsirado per Antrąjį pasaulinį karą, kai JAV kariuomenės psichiatrai aprašė karius, kurie įsakymų atvirai neginčijo, bet juos vilkino, „pamiršdavo“ ar vykdė atmestinai.
Vėliau pasyviai agresyvi asmenybė buvo įtraukta į oficialias diagnozių klasifikacijas, tačiau ilgai kilo ginčų, ar tai atskiras sutrikimas. Amerikos psichiatrų asociacijos DSM-IV (1994) ją perkėlė į priedą tolesniems tyrimams kaip „negatyvistinį“ asmenybės sutrikimą: pasyvų pasipriešinimą įprastiems reikalavimams, skundimąsi, kad esi nesuprastas ir neįvertintas, irzlumą ir pavydą sėkmingesniems žmonėms. DSM-5 šios diagnozės nebeliko, todėl šiandien apie pasyvią agresiją kalbama kaip apie elgesio įpročius, o ne sutrikimą. Psichologas Scott Wetzler ją aprašė kaip „paslėptą agresiją“, pasireiškiančią nuo miegamojo iki posėdžių salės.
Kaip pasyvi agresija atrodo kasdienybėje?
Dažniausi pasyviai agresyvaus elgesio pavyzdžiai:
- Atidėliojimas iš pasipriešinimo: darbas, kurio nenorėjote, „niekaip neprisiruošiamas“, kol kitas jį padaro pats
- Tylėjimas bausmei: užuot pasakius, kas negerai, nustojama kalbėtis ir laukiama, kol kitas atspės
- „Pamiršau“: pažadai, kurie pamirštami būtent tada, kai jų vykdyti nesinorėjo
- Sarkazmas ir komplimentai su dygliu: „Na, tu, kaip visada, labai greitas“
- „Viskas gerai“, pasakyta taip, kad aišku, jog niekas nėra gerai
- Tylus kerštas: vėlavimas, nepakvietimas, informacijos neperdavimas
Kuo šis testas skiriasi nuo kitų mūsų testų?
Bendravimo stiliaus testas pateikia kasdienes situacijas ir parodo, kuris iš keturių stilių (pasyvus, agresyvus, pasyviai agresyvus ar asertyvus) jums būdingiausias. Šis testas gilinasi tik į pasyvią agresiją: jis klausia, kaip dažnai pasitaiko konkretūs jos įpročiai, ir parodo, kiek jų jūsų kasdienybėje.
Testas „Ar aš toksiškas (-a)?“ vertina platesnį elgesį santykiuose su partneriu: kritiką, kontrolę, pavydą, elgesį per ginčus. Pasyvi agresija yra tik viena iš galimų žalingų santykių dalių, tačiau ji dažnai būna sunkiausiai atpažįstama, nes iš pažiūros nieko blogo nevyksta.
Pasyvi agresija taip pat nėra tas pats, kas pasyvumas. Pasyvus žmogus tiesiog nusileidžia ir nuryja nuoskaudą, o pasyviai agresyvus nusileidžia tik iš pažiūros ir vėliau atsilygina netiesiogiai.
Kaip atsikratyti pasyviai agresyvių įpročių?
Pasyvi agresija dažniausiai kyla ne iš blogos valios, o iš baimės: baimės konflikto, atstūmimo ar bausmės. Todėl pirmas žingsnis yra pripažinti, kad pykti yra normalu, o pyktis yra informacija apie tai, kad buvo peržengta jūsų riba ar nepatenkintas poreikis.
Antras žingsnis yra mokytis tai pasakyti laiku ir paprastai: „Man nepatiko, kai...“, „Šiandien negaliu“, „Nenoriu to daryti, nes...“. Pradžioje tai atrodo nejauku, bet ilgainiui tiesus kalbėjimas pasidaro lengvesnis už ilgą tylų pyktį. Daugiau apie tai, kaip suvaldyti pyktį, sužinosite atlikę pykčio valdymo testą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pasyvi agresija yra psichikos sutrikimas?
Ne. DSM-IV pasyviai agresyvų (negatyvistinį) asmenybės sutrikimą buvo įtraukusi tik į priedą tolesniems tyrimams, o DSM-5 ir TLK-11 jo kaip atskiros diagnozės nebėra. Šiandien pasyvi agresija laikoma elgesio įpročiais, kurių kartais pasitaiko kiekvienam.
Ar atidėliojimas visada yra pasyvi agresija?
Ne. Dažniausiai atidėliojama dėl nuovargio, nerimo, perfekcionizmo ar sunkumų susikaupti. Pasyvia agresija atidėliojimas tampa tada, kai taip tyliai priešinamasi kito žmogaus prašymui, kurį atvirai atmesti atrodo nepatogu.
Kaip elgtis su pasyviai agresyviu žmogumi?
Kalbėkite apie konkretų elgesį, o ne apie charakterį: „Pastebėjau, kad sutarėme, bet darbas nepadarytas. Ar tau buvo nepatogu atsisakyti?“ Tokiam žmogui svarbu jausti, kad pasakyti „ne“ ar išreikšti nepasitenkinimą yra saugu.
Ar sarkazmas visada yra pasyvi agresija?
Ne. Draugiškas sarkazmas ir ironija gali būti humoro dalis. Pasyvia agresija sarkazmas tampa tada, kai juo vietoj tiesaus pokalbio išreiškiamas pyktis ar priekaištas, o paklaustas žmogus sako, kad „tik juokavo“.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, o atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (1994). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 4th ed. (DSM-IV), Appendix B: Criteria Sets and Axes Provided for Further Study. Passive-aggressive personality disorder (negativistic personality disorder). Washington, DC: APA.
- Wetzler S. (1992). Living with the Passive-Aggressive Man: Coping with Hidden Aggression from the Bedroom to the Boardroom. New York: Simon & Schuster.
- Wetzler S., Morey L. C. (1999). Passive-aggressive personality disorder: The demise of a syndrome. Psychiatry, 62(1), 49-59.
- Hopwood C. J., Morey L. C., Markowitz J. C., Pinto A., Skodol A. E., Gunderson J. G., et al. (2009). The construct validity of passive-aggressive personality disorder. Psychiatry, 72(3), 256-267.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.