Konfliktų sprendimo testas
Konfliktai neišvengiami, skiriasi tik tai, ką su jais darome. Vieni puola ginti savo tiesos, kiti ieško visiems tinkamo sprendimo, treti nusileidžia dėl ramybės, o dar kiti tiesiog dingsta iš pokalbio. Psichologai K. Thomas ir R. Kilmannas šiuos šablonus aprašė pagal dvi ašis: atkaklumą (kiek giname savo interesus) ir bendradarbiavimą (kiek paisome kito interesų).
Šis testas iš 12 kasdienių situacijų, nuo darbo iki šeimos, parodys jūsų vyraujantį konfliktų sprendimo stilių ir jo stipriąsias bei silpnąsias puses. Atsakykite, kaip elgiatės iš tikrųjų, o ne kaip „reikėtų“. Užtruksite apie 4 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Penki konfliktų sprendimo stiliai
Kennethas Thomas ir Ralphas Kilmannas aštuntajame dešimtmetyje aprašė konfliktinio elgesio modelį pagal dvi ašis: atkaklumą (kiek giname savo interesus) ir bendradarbiavimą (kiek paisome kito). Iš jų derinių gimsta penki stiliai:
- Konkuravimas (aukštas atkaklumas, žemas nuolaidumas), „laimiu aš“: greita, tvirta savo pozicijos gynyba.
- Bendradarbiavimas (aukštas + aukštas), „laimime abu“: gilus poreikių aiškinimasis ir bendras sprendimas.
- Kompromisas (vidutinis + vidutinis), „po lygiai“: greiti mainai nuolaidomis.
- Vengimas (žemas + žemas), „ne dabar“: pasitraukimas iš konflikto.
- Prisitaikymas (žemas atkaklumas, aukštas nuolaidumas), „laimi tu“: nusileidimas vardan santykio.
Kada kuris stilius geriausias?
Modelio esmė yra ne rasti „geriausią“ stilių, o išmokti rinktis. Konkuravimas būtinas krizėse ir ginant principines ribas. Bendradarbiavimas tinka svarbiausiuose santykiuose ir sudėtinguose sprendimuose, kur reikia abiejų pusių įsipareigojimo. Kompromisas tinka, kai laikas ribotas, o klausimas vidutinio svorio. Vengimas tinka smulkmenose ir įkaitusiose situacijose, kur pauzė vertingesnė už pokalbį. Prisitaikymas tinka, kai klausimas kitam svarbesnis nei jums, arba kai suprantate klydę.
Problemos prasideda tada, kai vienas stilius tampa automatiniu atsakymu į viską: amžinas kovotojas griauna santykius, amžinas vengiantis kaupia neišspręstas skolas, amžinai prisitaikantis ištrina save. Testo rezultatas parodo būtent jūsų automatinį šabloną, o sąmoningumas yra pirmas žingsnis link pasirinkimo laisvės.
Kaip konfliktuoti sveikai: keli universalūs principai
Nepriklausomai nuo stiliaus, sveiką konfliktą kuria keli įgūdžiai. Atskirkite žmogų nuo problemos: „mes prieš problemą“, o ne „aš prieš tave“. Kalbėkite apie poreikius, ne pozicijas: už „noriu atostogų prie jūros“ gali slypėti poreikis pailsėti nuo žmonių, kurį patenkintų ir kalnai. Naudokite „aš“ kalbą: „aš jaučiuosi ignoruojamas, kai...“ vietoj „tu visada...“. Ir užbaikite susitaikymu, nes konfliktas be susitaikymo lieka atviru failu, kuris krauna atmintį.
Konfliktų įgūdžiai glaudžiai susiję su platesniu emociniu raštingumu: jei norite pažiūrėti giliau, atlikite emocinio intelekto ir empatijos testus, nes jie parodys resursus, ant kurių statosi sveikas konfliktavimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks konfliktų sprendimo stilius geriausias?
Universalaus nėra, nes kiekvienas stilius turi situacijas, kur jis optimalus. Ilgalaikiuose santykiuose ir svarbiuose klausimuose geriausius rezultatus duoda bendradarbiavimas, bet krizėje reikia konkuravimo, o smulkmenoje užtenka kompromiso ar vengimo.
Ar konfliktų stilių galima pakeisti?
Taip, stilius yra įprotis, o ne prigimtis. Pirmas žingsnis yra pastebėti savo automatinį šabloną (tam ir šis testas), o antras yra sąmoningai išbandyti kitą elgesį mažose, saugiose situacijose.
Mano stilius darbe ir namuose skiriasi, ar taip būna?
Labai dažnai: žmogus darbe gali būti kovotojas, o namuose prisitaikantis (ar atvirkščiai). Testą verta atlikti du kartus, galvojant apie skirtingus kontekstus, nes skirtumas pats savaime daug pasako.
Ar vengti konflikto visada blogai?
Ne, pauzė įkaitusioje situacijoje ar smulkmenos praleidimas yra sveika. Blogai, kai vengimas tampa vieninteliu įrankiu: tada svarbūs klausimai lieka nespręsti metais ir virsta nuoskaudomis.
Kaip elgtis su žmogumi, kuris visada konkuruoja?
Nesileiskite įtraukiamas į „kas ką“ žaidimą: grąžinkite pokalbį prie faktų ir bendro tikslo, tvirtai laikykite savo ribas ir svarbius susitarimus fiksuokite raštu. Su nuolatiniu agresyvumu artimame santykyje, žr. toksinių santykių testą.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Thomas K. W., Kilmann R. H. (1974). Thomas-Kilmann Conflict Mode Instrument. XICOM.
- Fisher R., Ury W. (1981). Getting to Yes: Negotiating Agreement Without Giving In. Penguin.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
Susiję testai
Susiję straipsniai
2026 m. gegužės 24 d.
4 Gottmano „apokalipsės raiteliai“: kaip poros susipyksta negrįžtamai
Kritika, panieka, gynyba ir atsitvėrimas. Keturi bendravimo modeliai, pagal kuriuos Gottmanas prognozavo skyrybas su 90 procentų tikslumu. Kaip juos atpažinti ir kuo pakeisti.
Skaityti straipsnį