Ar aš toksiškas (-a)? Testas
Žodis „toksiškas“ (iš angliško toxic, „nuodingas“) dažniausiai taikomas kitiems. Paklausti, ar toksiškas nėra mano paties elgesys, daug sunkiau, todėl jau vien tai, kad atlikote šį testą, rodo norą matyti save sąžiningai. Žalingi įpročiai santykiuose nebūtinai reiškia, kad esate blogas žmogus: dažnai jie perimti iš savo šeimos, kyla iš nerimo, pavydo ar nuovargio.
Šie 16 klausimų klausia apie konkretų jūsų elgesį: kaip ginčijatės, kaip reaguojate į partnerio skundus, kiek kontroliuojate ir kaip elgiatės supykę. Testas skiriasi nuo toksinių santykių testo, kuris vertina, kaip su jumis elgiasi partneris. Atsakykite apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, ne apie tai, kaip norėtumėte elgtis. Atsakymai niekur nesiunčiami.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Ką reiškia būti toksiškam santykiuose?
„Toksiškas“ nėra psichologinis terminas ar diagnozė. Kasdien taip vadinamas elgesys, kuris sistemingai kenkia kito žmogaus savijautai: kritika, panieka, kontrolė, kaltinimai, emocinės bausmės. Svarbiausias žodis yra sistemingai: kiekvienas kartais pasako ką nors aštraus, bet žalingais tampa įpročiai, kurie kartojasi.
Todėl šis testas klausia ne „ar esu blogas žmogus?“, o „kurie mano įpročiai skaudina?“. Elgesį galima keisti. Kai vertinamas visas žmogus, keistis daug sunkiau, nes kyla gėda ir noras gintis.
Kurie įpročiai labiausiai kenkia santykiams?
Poras ilgus metus tyrinėjęs psichologas Johnas Gottmanas nustatė keturis bendravimo įpročius, kurie dažniausiai lydi irstančius santykius: kritiką (puolamas žmogus, o ne poelgis), panieką (pašaipos, žeminimas, akių vartymas), gynybą (savo atsakomybės neigimas) ir atsitvėrimą (tyla, užsisklendimas). Plačiau apie juos rašome straipsnyje apie keturis Gottmano „raitelius“.
Dar rimtesnis yra kontroliuojantis elgesys: telefono tikrinimas, draugų ribojimas, sprendimai be partnerio, grasinimai, partnerio jausmų ir atminties neigimas. Toks elgesys palaipsniui atima iš kito laisvę ir pasitikėjimą savimi, o kai tampa sistemingas, laikomas psichologiniu smurtu.
Kuo šis testas skiriasi nuo kitų?
Toksinių santykių testas ir psichologinio smurto testas skirti tam, kuris patiria žalingą elgesį. Šis testas skirtas pažvelgti į savo elgesį. Narcizo testas vertina asmenybės bruožus, o čia klausiama tik apie konkrečius veiksmus santykiuose, kuriuos galima keisti. Pasitikėjimo santykiuose testas ir prisirišimo stiliaus testas padeda suprasti priežastis, pavyzdžiui, kodėl kyla pavydas ar noras kontroliuoti.
Jei atlikdami testą supratote, kad žalingai elgiamasi ir su jumis, atlikite ir toksinių santykių testą. Dažnai abu partneriai įstringa tame pačiame rate.
Kaip keisti žalingus įpročius?
Pirmiausia pripažinkite, ką darote, be „bet“ ir be kaltinimų partneriui. Tada pasirinkite vieną įprotį ir keiskite jį: kritiką keiskite prašymu, panieką dėkingumu už mažus dalykus, gynybą atsakomybės prisiėmimu, o tylą sakiniu „man reikia pertraukos, pasikalbėkime po valandos“.
Jei elgesio priežastis yra stiprus pyktis, pavydas ar nerimas, savarankiškai pasikeisti būna sunku. Psichologas padės suprasti, kas slypi po šiais įpročiais, ir išmokti kitaip reaguoti. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo mažiau žalos patirs ir jūsų artimas žmogus, ir jūsų santykiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Jei gavau aukštą rezultatą, ar esu blogas žmogus?
Ne. Testas vertina elgesį, ne jūsų vertę. Bet aukštas rezultatas reiškia, kad jūsų elgesys gali stipriai skaudinti artimą žmogų, ir už tai atsakingi esate jūs. Gera žinia ta, kad elgesį keisti įmanoma, ypač su specialisto pagalba.
Kuo šis testas skiriasi nuo toksinių santykių testo?
Toksinių santykių testas klausia, kaip su jumis elgiasi partneris. Šis testas klausia, kaip jūs elgiatės su partneriu. Jei santykiai sudėtingi, verta atlikti abu.
Ar galiu būti toksiškas (-a), jei mano partneris irgi taip elgiasi?
Taip. Kartais žalingai elgiasi abu, ir vienas kito elgesys stiprina tą patį ratą. Tačiau partnerio elgesys nepateisina jūsų. Keisti galite tik savo dalį, o ji dažnai pakeičia ir bendrą dinamiką. Jei partnerio bijote, pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu.
Ar pavydas ir telefono tikrinimas jau yra toksiškas elgesys?
Pats pavydo jausmas yra normalus. Žalinga tampa tai, ką su juo darote: sekimas, reikalavimas įrodyti ištikimybę, ribojimas bendrauti su kitais. Jei pavydas nuolat verčia kontroliuoti, išbandykite pavydo testą ir apsvarstykite psichologo pagalbą.
Ar žmogus su toksiškais įpročiais gali pasikeisti?
Gali, jei pripažįsta savo elgesį, prisiima atsakomybę ir ilgą laiką sąmoningai elgiasi kitaip. Pokytį rodo ne pažadai ir atsiprašymai, o tai, kad žalingas elgesys iš tikrųjų nebesikartoja. Daugeliui tam reikia psichologo ar psichoterapeuto pagalbos.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Gottman J. M. (1994). What Predicts Divorce? The Relationship Between Marital Processes and Marital Outcomes. Lawrence Erlbaum Associates.
- Murphy C. M., Hoover S. A. (1999). Measuring emotional abuse in dating relationships as a multifactorial construct. Violence and Victims, 14(1), 39-53.
- Stark E. (2007). Coercive Control: How Men Entrap Women in Personal Life. Oxford University Press.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.