Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Savęs pažinimas

Perdėto galvojimo testas

Perdėtas galvojimas (angliškai overthinking) yra įprotis vis grįžti prie tų pačių minčių: dar kartą persukti praėjusį pokalbį, svarstyti, kas gali nepavykti rytoj, ar be galo lyginti pasirinkimus. Iš pradžių atrodo, kad taip ieškote sprendimo, bet mintys sukasi ratu, o geriau nuo jų netampa. Psichologai tokį mąstymą vadina pasikartojančiu neigiamu mąstymu ir išskiria dvi jo formas: grįžimą prie praeities ir nerimą dėl ateities.

Šie 16 klausimų apima abi formas, taip pat sprendimų svarstymą be pabaigos, kitų žodžių analizavimą ir tai, kaip mintys veikia miegą. Atsakykite pagal tai, kaip buvo iš tikrųjų pastarąjį mėnesį. Atsakymai niekur nesiunčiami.

Pasidalinti:
16 klausimų ~3 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas yra perdėtas galvojimas ir iš kur ši sąvoka

Žodis overthinking yra kasdienis, ne mokslinis, bet už jo slypi gerai ištirtas reiškinys. Psichologė Susan Nolen-Hoeksema dar praėjusio amžiaus pabaigoje tyrė, kas nutinka, kai žmogus, jausdamasis blogai, vis grįžta prie savo jausmų, jų priežasčių ir pasekmių. Ji šį įprotį pavadino ruminacija (paprasčiau sakant, minčių sukimu ratu) ir parodė, kad jis prailgina ir pagilina blogą nuotaiką.

Vėliau Thomasas Ehringas ir Edwardas Watkinsas pastebėjo, kad mąstymas apie praeitį ir nerimas dėl ateities turi daug bendro: abu yra pasikartojantys, sunkiai valdomi ir sutelkti į neigiamą turinį. Jie pasiūlė bendrą pavadinimą „pasikartojantis neigiamas mąstymas“ ir parodė, kad jis lydi daugelį sunkumų: nerimą, depresiją, nemigą. Watkinsas taip pat atskyrė naudingą apmąstymą nuo nenaudingo: konkretus, į veiksmą nukreiptas galvojimas padeda, o abstraktus „kodėl?“ klausimų ratas nepadeda.

Kaip perdėtas galvojimas atrodo kasdien

Dažniausiai jis pasireiškia keliais pavidalais, o daugelis žmonių atpažįsta kelis iš jų:

  • Pokalbių persukimas: vakare mintyse vėl ir vėl kartojate, ką pasakėte susitikime ar per vakarienę
  • Grįžimas prie klaidų: sena klaida ar nemaloni situacija iškyla vėl ir vėl, nors pakeisti nieko negalite
  • Blogi scenarijai: prieš kelionę, pokalbį ar vizitą pas gydytoją mintyse „suvaidinate“ viską, kas gali nepavykti
  • Sprendimų paralyžius: lyginate galimybes tol, kol pavargstate ir atidedate sprendimą
  • Ženklų ieškojimas: trumpa žinutė ar kito veido išraiška tampa ilgų svarstymų tema
  • Mintys lovoje: vos atsigulus galva „įsijungia“, ir miegas atsitolina

Kuo šis testas skiriasi nuo nerimo ir streso testų

Nerimo testas (GAD-7) vertina nerimo simptomus per pastarąsias dvi savaites: įtampą, neramumą, irzlumą, baimę, kad nutiks kas nors blogo. Jis padeda suprasti, ar nerimas toks stiprus, kad verta kreiptis į gydytoją. Streso testas vertina, kiek jaučiatės perkrautas (-a) ir ar suspėjate susidoroti su gyvenimo reikalavimais. Šis testas žiūri kitu kampu: jis klausia ne apie jausmus, o apie tai, kaip veikia jūsų mintys: ar jos sukasi ratu ir ar galite jas paleisti.

Šie dalykai susiję: perdėtas galvojimas dažnai maitina nerimą, o nerimas skatina dar daugiau galvoti. Kai nerimas būna beveik kasdienis, trunka mėnesius ir apima daugelį gyvenimo sričių, tai gali būti generalizuoto nerimo sutrikimo požymis. Tačiau per daug galvoti galima ir be nerimo sutrikimo, pavyzdžiui, per sunkų laikotarpį ar dėl perfekcionizmo. Jei jūsų mintys dažnai būna kategoriškos („viskas žlugs“, „visi mane smerkia“), naudinga pasiskaityti ir apie mąstymo iškraipymus.

Kas padeda sustabdyti minčių ratą

Įsakyti sau „negalvok“ dažniausiai nepavyksta. Veiksmingiau keisti santykį su jomis ir tai, ką darote, kai jos įsisuka:

  • Pastebėkite ir įvardykite: „aš vėl persuku tą pokalbį“. Pavadinta mintis praranda dalį galios
  • Klauskite „kaip?“, ne „kodėl?“: konkretus klausimas veda prie veiksmo, abstraktus į ratą
  • Rūpesčių laikas: atidėkite rūpesčius į vieną trumpą laiko tarpą per dieną
  • Pirmas mažas žingsnis: jei problemą galima spręsti, užsirašykite vieną veiksmą ir jį atlikite
  • Dėmesio perkėlimas: judėjimas, darbas rankomis ar pokalbis padeda išeiti iš galvos
  • Vakaro ritualas: užrašykite mintis prieš miegą ir laikykitės miego higienos
  • Pagalba: jei mintys kankina ilgai, padeda kognityvinė elgesio terapija ir sąmoningumo pratimai, kurių naudą rodo tyrimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar perdėtas galvojimas yra liga?

Ne. Tai mąstymo įprotis, o ne diagnozė. Vis dėlto stiprus ir ilgai trunkantis pasikartojantis neigiamas mąstymas dažnai lydi nerimą, depresiją ir nemigą, todėl jei jis labai trukdo gyventi, verta pasitikrinti ir pasikalbėti su specialistu.

Kuo perdėtas galvojimas skiriasi nuo apmąstymo?

Naudingas apmąstymas yra konkretus ir veda prie išvados ar veiksmo: „kitą kartą pasakysiu kitaip“. Perdėtas galvojimas sukasi ratu, kartoja tuos pačius „kodėl?“ ir „o jeigu?“ klausimus ir palieka jausmą, kad tapo tik blogiau.

Kodėl mintys labiausiai įsisuka naktį?

Vakare dingsta dienos triukšmas ir užduotys, kurios atitraukdavo dėmesį, o pavargusiai galvai sunkiau valdyti mintis. Be to, tamsoje ir tyloje rūpesčiai atrodo didesni. Padeda užsirašyti mintis prieš miegą, pastovus miego režimas ir taisyklė nesvarstyti problemų lovoje.

Ar per daug galvoja tik nerimastingi žmonės?

Ne. Per daug galvoti linkę ir perfekcionistai, labai atsakingi žmonės, tie, kuriems svarbu kitų nuomonė, ir beveik visi per sunkius gyvenimo laikotarpius. Nerimas yra tik viena iš galimų priežasčių.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis testas jums buvo naudingas?