Ribinio asmenybės sutrikimo testas
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS, angliškai BPD) yra emocijų reguliavimo sutrikimas: emocijos įsijungia greičiau, pakyla aukščiau ir leidžiasi lėčiau nei daugumos žmonių, o tai audrina santykius, savivertę ir kasdienius sprendimus. Tai nėra „blogas charakteris“ ir nėra retenybė: įvairiais vertinimais jį turi 1 iki 2 procentų žmonių, o gydymas per pastaruosius dešimtmečius padarė didžiulę pažangą.
Šis testas yra 12 mūsų pačių parengtų klausimų, sukurtų pagal klinikinėje patikroje naudojamą MSI-BPD klausimyną. Atsakykite „taip“ tik tada, jei požymis jums būdingas nuolat, per ilgesnį laiką ir įvairiose situacijose. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) šiuolaikinėje psichologijoje suprantamas pirmiausia kaip emocijų reguliavimo sutrikimas. Tyrėjos Marshos Linehan žodžiais, žmonės su RAS yra tarsi su nudegusia oda: tai, kas kitiems yra prisilietimas, jiems yra skausmas. Emocinė reakcija įsijungia greičiau, būna stipresnė ir ilgiau slopsta, todėl gyvenimas virsta nuolatiniu audrų valdymu. Iš čia kyla ir kiti požymiai: audringi santykiai (nes artumas kelia ir meilę, ir palikimo siaubą), impulsyvūs veiksmai (nes jie trumpam malšina nepakeliamus jausmus), nestabilus savęs vaizdas ir tuštumos jausmas.
Svarbu atsieti sutrikimą nuo stigmos: RAS nėra nei „sunkus charakteris“, nei manipuliavimas, nei kaprizai. Tai būklė su aiškiais neurobiologiniais ir raidos veiksniais (dažnai, nors ne visada, jos šaknyse yra ankstyva trauma ar emociškai nevalidali aplinka), ir ji gydoma. Sutrikimą turi apie 1 iki 2 procentų žmonių, tarp besikreipiančių į psichikos sveikatos specialistus jų gerokai daugiau.
Devyni požymiai ir kodėl testo neužtenka
Klinikiniai kriterijai (DSM-5) aprašo devynis RAS požymius: pastangos išvengti palikimo, nestabilūs ir intensyvūs santykiai, tapatybės sutrikimas, žalinga impulsyvumo forma, savižalos ar savižudybės elgesys, emocinis nestabilumas, lėtinis tuštumos jausmas, nevaldomas pyktis ir trumpalaikiai paranojos ar disociacijos epizodai per stresą. Diagnozei reikia bent penkių požymių, kurie būtų pastovūs, prasidėję jaunystėje ir reikšmingai trikdytų gyvenimą.
Būtent todėl joks internetinis testas negali RAS nei patvirtinti, nei paneigti: kiekvienas iš devynių požymių atskirai pasitaiko ir sveikiems žmonėms sunkiais laikotarpiais, ir sergantiems kitomis būklėmis. Specialistas vertina ne „taip arba ne“, o požymių gylį, trukmę, kontekstą ir jų tarpusavio ryšį. Šio testo užduotis kuklesnė ir sąžiningesnė: padėti suprasti, ar jūsų išgyvenimai panašūs į RAS kryptį ir ar verta dėl jų pasikonsultuoti.
Su kuo RAS dažniausiai painiojamas?
Dažniausia painiava yra su bipoliniu sutrikimu, nes abu aprašomi žodžiais „nuotaikos svyravimai“. Skiriasi ritmas: bipolinio sutrikimo epizodai trunka savaitėmis ir keičiasi gana autonomiškai, o RAS emocijos svyruoja per valandas ir beveik visada reaguodamos į tarpasmeninius įvykius (žinutę, žvilgsnį, kritiką). Antra dažna painiava yra ADHD: impulsyvumas ir emocinis nestabilumas būdingi abiem, o kartais abi būklės gyvena kartu.
Trečias persidengimas yra su potrauminiu stresu, ypač kompleksine trauma po ilgalaikių skaudžių santykių vaikystėje: simptomų sąrašai panašūs, o riba tarp kompleksinio PTSD ir RAS yra viena diskutuojamiausių temų psichiatrijoje. Praktinė išvada paprasta: jei atpažįstate save keliuose aprašymuose, tai ne priežastis panikai, o dar vienas argumentas už profesionalų vertinimą, nes nuo teisingo atsakymo priklauso gydymo kelias. Prieš vizitą naudinga atlikti ir PTSD testą.
Gydymas ir prognozė: daugiau vilties, nei manote
RAS ilgai lydėjo pesimistinis mitas „asmenybės nepakeisi“. Tyrimai jį paneigė. Marsha Linehan sukūrė dialektinę elgesio terapiją (DBT): struktūruotą programą, kuri moko konkrečių įgūdžių (emocijų reguliavimo, distreso tolerancijos, tarpasmeninio efektyvumo, sąmoningo buvimo), ir ji tapo auksiniu standartu su tvirta įrodymų baze. Veiksminga ir mentalizacija grįsta terapija (MBT) bei kiti specializuoti metodai. Vaistai RAS negydo, bet kartais skiriami gretutinėms būklėms (depresijai, nerimui).
Prognozė taip pat geresnė, nei skamba diagnozės pavadinimas: ilgalaikiai stebėjimo tyrimai (pavyzdžiui, Zanarini ir kolegų) rodo, kad per 10 metų remisiją pasiekia didžioji dauguma pacientų, o pasiekta remisija dažniausiai išlieka. Lietuvoje kelias prasideda nuo psichikos sveikatos centro pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo) arba privačiai dirbančių specialistų; DBT programų ir DBT principais dirbančių terapeutų taip pat daugėja. Sunkiausia dalis dažniausiai yra pirmas skambutis, ir ją galima nugalėti šiandien.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šis testas gali nustatyti ribinį asmenybės sutrikimą?
Ne. Testas sukurtas pagal MSI-BPD ir skirtas pasitikrinti: jis parodo, ar jūsų išgyvenimai panašūs į RAS kryptį, bet diagnozę gali nustatyti tik psichiatras ar medicinos psichologas per klinikinį vertinimą. Požymiai persidengia su bipoliniu sutrikimu, ADHD, PTSD ir depresija, todėl savidiagnozė čia ypač nepatikima.
Kuo RAS skiriasi nuo bipolinio sutrikimo?
Ritmu ir priežastimi. Bipolinio sutrikimo nuotaikos fazės trunka savaitėmis ar mėnesiais ir keičiasi gana savarankiškai, o RAS emocijos svyruoja per valandas ir beveik visada reaguoja į santykių įvykius: kritiką, atstūmimo ženklą, konfliktą. Kadangi gydymas iš esmės skiriasi, atskirti šias būkles yra specialisto darbas.
Ar ribinis asmenybės sutrikimas išgydomas?
Prognozė gera: ilgalaikiai tyrimai rodo, kad per 10 metų remisiją pasiekia didžioji dauguma žmonių, o specializuota terapija (ypač DBT) reikšmingai sumažina simptomus ir savižalos riziką. Tikslesnis žodis nei „išgydymas“ yra „išmokimas“: žmogus išmoksta reguliuoti emocijas, kurias anksčiau galėjo tik kentėti, ir gyvena pilnavertį gyvenimą.
Testas parodė daug požymių. Ką daryti dabar?
Kreipkitės į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo) arba pas psichiatrą ir atsineškite testo rezultatą kaip pokalbio pradžią. Jei kyla minčių apie savižalą, nelaukite vizito: skambinkite Vilties linijai 116 123 visą parą arba vykite į priėmimo skyrių. Krizės praeina, o pagalba veikia.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi. Jautriems klausimams tai ypač svarbu.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Zanarini M. C. ir kt. (2003). A screening measure for BPD: The McLean Screening Instrument for Borderline Personality Disorder (MSI-BPD). Journal of Personality Disorders, 17(6).
- Linehan M. M. (1993). Cognitive-Behavioral Treatment of Borderline Personality Disorder. Guilford Press.
- Gunderson J. G. (2011). Borderline personality disorder. New England Journal of Medicine, 364(21).
- Zanarini M. C. ir kt. (2012). Attainment and stability of sustained symptomatic remission and recovery among patients with borderline personality disorder. American Journal of Psychiatry, 169(5).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
