Prisirišimo stiliaus testas

Kas yra prisirišimo teorija?

Prisirišimo teoriją XX a. viduryje sukūrė psichiatras Johnas Bowlby, tyrinėjęs kūdikių ryšį su tėvais, o Mary Ainsworth eksperimentai atskleidė skirtingus prisirišimo tipus. Devintajame dešimtmetyje Cindy Hazan ir Phillipas Shaveris parodė, kad tie patys modeliai veikia ir suaugusiųjų romantinėje meilėje.

Esmė paprasta: iš ankstyvos patirties su artimiausiais žmonėmis susiformuoja vidinis „santykių žemėlapis“, tai yra nuostatos, ar galima pasitikėti kitais ir ar esu vertas meilės. Suaugus šis žemėlapis įsijungia būtent romantiniuose santykiuose, nes jie emociškai artimiausi vaikystės ryšiui.

Moksliniuose tyrimuose suaugusiųjų prisirišimas matuojamas klausimynais, tokiais kaip ECR-RS (Experiences in Close Relationships, Relationship Structures), vertinančiais du matmenis: su santykiais susijusį nerimą ir vengimą. Keturi stiliai yra šių dviejų matmenų deriniai, ir šis testas sudarytas pagal tą pačią logiką.

Keturi prisirišimo stiliai

Kiekvienas stilius yra atsakymas į du klausimus: kiek nerimauju dėl atstūmimo? Ir kiek vengiu artumo?

• Saugus (žemas nerimas, žemas vengimas): artumas ir savarankiškumas dera; pasitikėjimas natūralus
• Nerimastingas (aukštas nerimas, žemas vengimas): artumo trokštama, bet nuolat bijoma jį prarasti
• Vengiantis (žemas nerimas, aukštas vengimas): savarankiškumas aukščiau artumo; emocijos laikomos viduje
• Baimingai vengiantis (aukštas nerimas, aukštas vengimas): artumo ir norima, ir bijoma; „ateik ir nesiartink“ švytuoklė

Kaip stiliai susitinka porose?

Įdomiausia prisirišimo teorijos dalis yra stilių sąveika. Dažniausia sunki kombinacija yra nerimastingas su vengiančiu. Vienam reikia daugiau artumo, kitam daugiau erdvės, ir kiekvienas savo stiliumi aktyvuoja partnerio stilių: nerimastingojo „vijimasis“ verčia vengiantįjį trauktis, o atsitraukimas dar labiau kursto nerimą. Poros terapijoje šis ciklas vadinamas „persekiotojo ir bėglio“ šokiu.

Svarbu: joks stilių derinys nėra pasmerktas. Ciklas nutrūksta, kai abu partneriai atpažįsta savo vaidmenį jame ir išmoksta reaguoti kitaip: nerimastingasis nuraminti save pats, o vengiantysis likti kontakte, kai norisi bėgti. Saugus partneris, beje, dažnai „užkrečia“ saugumu: santykiai su juo per kelerius metus švelnina ir nerimastingą, ir vengiantį stilių.

Ar prisirišimo stilius gali pasikeisti?

Taip, prisirišimo stilius yra tendencija, o ne likimas. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad per gyvenimą stilius keičiasi maždaug ketvirtadaliui ar trečdaliui žmonių: saugumo link veda stabilūs, palaikantys santykiai, psichoterapija ir sąmoningas darbas su savo reakcijomis; nesaugumo link veda skaudžios netektys ir išdavystės.

Pirmasis žingsnis visada tas pats: pažinti savo modelį. Kai suprantate, kad jūsų pavydo priepuolis ar noras pabėgti yra ne „charakteris“, o seniai išmokta apsauga, atsiranda erdvė rinktis kitaip. Jei jūsų santykiuose kartojasi skausmingi ciklai, verta atlikti ir santykių laimės testą ar pasikonsultuoti su porų terapeutu.