Bipolinio sutrikimo testas

Kas yra šis bipolinio sutrikimo testas?

MDQ (angl. Mood Disorder Questionnaire) klausimyną 2000 m. sukūrė psichiatro Roberto Hirschfeldo vadovaujama mokslininkų komanda. Šiandien tai plačiausiai pasaulyje naudojamas bipolinio sutrikimo patikros klausimynas, patikrintas daugybėje tyrimų ir išverstas į dešimtis kalbų.

MDQ tikrina, ar esate patyręs manijos ar hipomanijos epizodą, laikotarpį, kai nuotaika ir energija buvo neįprastai pakilusios. Teigiamas rezultatas reikalauja trijų sąlygų: bent 7 iš 13 požymių, jų pasireiškimo vienu laikotarpiu ir bent vidutinių sukeltų problemų. Būtent ši kombinacija skiria galimą sutrikimą nuo įprasto „geros savaitės“ jausmo.

Bipolinis sutrikimas: kas tai?

Bipolinis sutrikimas (anksčiau vadintas maniakine depresija) yra lėtinis nuotaikos sutrikimas, kuriuo serga maždaug 1 iki 2 % žmonių. Jam būdingi besikeičiantys epizodai: depresijos fazės (prislėgta nuotaika, energijos stoka, beviltiškumas) ir manijos ar hipomanijos fazės (pakili ar irzli nuotaika, sumažėjęs miego poreikis, lekiančios mintys, impulsyvūs sprendimai).

Skiriami du pagrindiniai tipai. I tipo bipoliniam sutrikimui būdingi pilni manijos epizodai, tokie stiprūs, kad rimtai sutrikdo gyvenimą ar reikalauja hospitalizacijos. II tipui būdinga hipomanija: švelnesni pakilimai, kurie aplinkiniams gali atrodyti tiesiog „energingas laikotarpis“, tačiau kaitaliojasi su sunkiomis depresijomis. Būtent II tipas dažniausiai lieka neatpažintas: žmogus kreipiasi dėl depresijos, o apie pakilimus nė nepagalvoja papasakoti.

Manijos ir hipomanijos požymiai

Manijos ar hipomanijos epizodo metu žmogus ryškiai skiriasi nuo savo įprasto „aš“ bent kelias dienas iš eilės:

• Neįprastai pakili, euforiška arba, priešingai, labai irzli nuotaika
• Sumažėjęs miego poreikis: pakanka 3 iki 4 valandų ir energijos netrūksta
• Greita, gausi kalba; lekiančios, šokinėjančios mintys
• Išaugęs pasitikėjimas savimi, grandioziniai planai
• Padidėjęs aktyvumas: daug projektų, darbų, socialinių kontaktų vienu metu
• Impulsyvūs ir rizikingi sprendimai: išlaidavimas, azartas, neapgalvoti įsipareigojimai
• Lengvai blaškomas dėmesys

Kuo bipolinis sutrikimas skiriasi nuo nuotaikų svyravimų?

Visi žmonės patiria nuotaikų svyravimus, tai normalu. Skirtumą lemia epizodų mastas ir trukmė: bipolinio sutrikimo fazės trunka dienas ar savaites (ne valandas), ryškiai keičia žmogaus elgesį, mąstymą ir energiją, ir palieka realias pasekmes (išleisti pinigai, sugriauti santykiai, prarasti darbai), o depresijos fazėje net negalėjimą funkcionuoti.

Kitas svarbus skirtumas nuo įprastos (unipolinės) depresijos: bipolinio sutrikimo depresijos fazė atrodo lygiai taip pat, todėl vien depresijos simptomų vertinimo nepakanka. Jei sergate pasikartojančiomis depresijomis, verta pasitikrinti ir dėl pakilimo epizodų, nes nuo to priklauso teisingas gydymas. Galite pradėti nuo depresijos testo ir šio testo derinio.

Kada kreiptis pagalbos?

Kreipkitės į gydytoją psichiatrą, jei: patiriate besikartojančius nuotaikos epizodus su ryškiais pakilimais ir kritimais, artimieji pastebi jūsų „nesavus“ laikotarpius, arba šio testo rezultatas teigiamas. Lietuvoje į psichikos sveikatos centrą galite kreiptis be siuntimo, konsultacijos nemokamos.

Bipolinis sutrikimas yra visam gyvenimui trunkanti, bet sėkmingai valdoma būklė: nuotaiką stabilizuojantys vaistai kartu su psichoterapija ir režimo priežiūra (ypač miego!) leidžia daugumai žmonių gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia yra tiksli diagnozė: neatpažintas bipolinis sutrikimas dažnai gydomas vien antidepresantais, kurie be nuotaikos stabilizatorių gali net paskatinti manijos epizodus.

Skubi nemokama emocinė parama visą parą: „Vilties linija“ 116 123, „Jaunimo linija“ 8 800 28888, daugiau rasite pagalbasau.lt.