Ilgai buvo manoma, kad autizmas yra beveik vien berniukų reikalas: senoji statistika rodė maždaug keturis vaikinus vienai merginai. Šiandien mokslas mano kitaip. Dalis šio skirtumo yra ne tikra, o diagnostikos iliuzija: autizmas mergaitėms ir moterims dažnai atrodo kitaip, netelpa į „vadovėlinį“ paveikslą ir todėl lieka nepastebėtas metų metus. Daug moterų diagnozę gauna tik trisdešimties, keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų, dažnai po to, kai ją nustato jų vaikui.
Svarbiausia iš karto: autizmas nėra liga, o kitoks nervų sistemos veikimo būdas. Bet nepastebėtas autizmas turi kainą, ir moterims ji dažnai mokama tyliai: nuolatiniu išsekimu, nerimu, depresija ir jausmu, kad reikia be perstojo vaidinti „normalią“.
Kodėl autizmas moterims praleidžiamas
Pagrindinių priežasčių yra kelios, ir jos susijusios.
Diagnostikos kriterijai buvo kurti pagal berniukus. Klasikinis autizmo paveikslas (ryškūs pasikartojantys judesiai, siauri techniniai interesai, akivaizdus bendravimo vengimas) daugiausia aprašytas iš berniukų tyrimų. Mergaitės į jį dažnai netelpa, todėl tiesiog nepapuola į specialistų akiratį.
Kitokie interesai. Autizmui būdingi intensyvūs, siauri interesai pas mergaites dažnai būna socialiai „priimtini“: gyvūnai, knygos, tam tikra muzika ar serialas, žmonių psichologija. Toks pomėgis atrodo kaip normalus vaiko susidomėjimas, o ne kaip požymis, nors jo gylis ir intensyvumas gali būti tas pats.
Geresnis maskavimasis. Tai bene svarbiausia priežastis. Vidutiniškai mergaitės ir moterys geriau ir anksčiau išmoksta slėpti savo sunkumus, kopijuoti kitų elgesį ir „atrodyti normaliai“. Šis reiškinys vadinamas maskavimusi arba kamufliažu, ir jis autizmą padaro beveik nematomą iš išorės, o iš vidaus, labai varginantį.
Kas yra maskavimasis (kamufliažas)
Maskavimasis yra sąmoningos ir nesąmoningos pastangos paslėpti autistiškus bruožus, kad įsilietum ir būtum priimtas. Praktiškai jis atrodo taip: iš anksto pasiruošti pokalbių temas ir frazes, sekti savo veido išraišką ir akių kontaktą, kopijuoti kitų žmonių elgesį ir kalbėseną, priversti save iškęsti nemalonius garsus ar prisilietimus, slėpti persipildymą, kol grįžti namo.
Kaina didelė. Maskavimasis reikalauja nuolatinių pastangų, todėl daug autistiškų moterų gyvena chroniško išsekimo būsenoje: po socialinės dienos joms reikia ilgo atsigavimo tyloje, o kaupdamasis nuovargis dažnai virsta nerimu ar depresija. Būdinga ir tai, kad namie, saugioje aplinkoje, kaukė nukrinta, ir žmogus „subyra“ taip, kaip niekas iš aplinkos nesitiki. Jei ši tema atliepia, savęs pažinimui gali padėti autizmo maskavimo testas.
Kaip autizmas moterims gali atrodyti
Nėra vieno paveikslo, bet dažnai kartojasi šie bruožai:
- Socialinis nuovargis. Bendravimas įmanomas ir net gali atrodyti sklandus, bet po jo reikia ilgo atsigavimo, nes jis vyksta ne savaime, o per nuolatinį stebėjimą ir pastangą.
- Gilus jautrumas dirgikliams. Garsai, šviesa, kvapai, drabužių etiketės ar audiniai vargina labiau nei aplinkiniams, nors tai dažnai slepiama.
- Intensyvūs interesai. Gilus, kartais visą laisvalaikį užimantis pomėgis, į kurį pasinėrus pamirštamas laikas.
- Poreikis rutinai ir nuspėjamumui. Netikėti pokyčiai kelia neproporcingai didelį stresą, net jei iš išorės atrodo, kad viskas gerai.
- Sunkumai su nerašytomis socialinėmis taisyklėmis. Bendravimą tenka mokytis sąmoningai, tarsi užsienio kalbą, o ne jausti intuityviai.
- Ankstyvas nerimas, depresija ar valgymo sutrikimai. Jie dažnai būna ne atskira problema, o nepastebėto autizmo ir nuolatinio maskavimosi pasekmė.
Svarbu: šie bruožai patys savaime dar nieko neįrodo, nes jie būdingi ir kitiems reiškiniams. Jie tik ženklas, kad verta pasidomėti giliau.
Autizmas ir ADHD dažnai eina kartu
Verta žinoti, kad autizmas ir dėmesio deficito bei hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) neretai sutampa viename žmoguje, o moterims abu dažnai lieka nepastebėti dėl tų pačių priežasčių. Jei atpažįstate ir dėmesio, organizuotumo bei impulsyvumo sunkumus, gali būti prasminga pasitikrinti ir ADHD testu: abi temos susijusios ir dažnai keliauja poroje.
Kur kreiptis Lietuvoje
Jei perskaitę atpažįstate save, pirmas žingsnis gali būti savęs pažinimo įrankiai, o ne iškart diagnozė. Suaugusiesiems orientacinį vaizdą duoda autizmo testas suaugusiesiems ir Aspergerio testas. Svarbu suprasti, kad joks testas nenustato diagnozės: jis tik padeda apsispręsti, ar verta kreiptis toliau.
Dėl oficialaus įvertinimo Lietuvoje suaugusieji gali kreiptis į psichikos sveikatos specialistus (psichiatrą, klinikinį psichologą), o vaikų ir paauglių raidą vertina gydytojai vaikų raidos specialistai bei pedagoginės psichologinės tarnybos. Suaugusiųjų autizmo diagnostika Lietuvoje kol kas mažiau išplėtota nei vaikų, todėl kartais tenka paieškoti specialisto, turinčio patirties šioje srityje. Diagnozė nustatoma ne per vieną testą, o per išsamų pokalbį, raidos istorijos apžvalgą ir standartizuotus vertinimo metodus.
Kodėl diagnozė (net vėlyva) gali padėti
Kai kurios moterys svarsto, ar diagnozė suaugus apskritai prasminga. Daugeliui ji tampa palengvėjimu: staiga paaiškėja, kodėl visą gyvenimą buvo taip sunku ten, kur kitiems lengva, ir kad tai ne charakterio yda ar silpnumas, o kitoks nervų sistemos veikimas. Tai leidžia liautis save kaltinus, atsisakyti dalies varginančio maskavimosi ir kurti gyvenimą pagal savo tikrus poreikius, o ne pagal „visi juk ištveria“.
Autizmas nėra tai, ką reikia išgydyti. Bet jį pažinti (ypač jei visą gyvenimą jautėtės „kitokia“ be paaiškinimo) gali būti vienas svarbiausių žingsnių link ramesnio, sąžiningesnio santykio su savimi.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia specialisto konsultacijos.
Šaltiniai: Lai M. C., Baron-Cohen S. (2015). Identifying the lost generation of adults with autism spectrum conditions. Lancet Psychiatry; Hull L. ir kt. (2017). “Putting on My Best Normal”: Social Camouflaging in Adults with Autism. Journal of Autism and Developmental Disorders; Bargiela S. ir kt. (2016). The Experiences of Late-diagnosed Women with Autism Spectrum Conditions. JADD.
