Po sunkaus įvykio laikas paprastai daro savo darbą: prisiminimai blėsta, kūnas nurimsta, gyvenimas grįžta. Bet kartais mechanizmas užstringa, praeitis atsisako tapti praeitimi ir kasnakt, kas priminimą, kas netikėtą garsą grįžta visu ryškumu. Tai potrauminio streso sutrikimas (PTSD), būklė, kai psichika lieka gyventi pavojuje, kuris seniai pasibaigė.
Kas gali sukelti PTSD?
PTSD priežastis yra įvykis, kurio metu grėsė mirtis, sunkus sužalojimas ar smurtas: avarija, užpuolimas, smurtas artimoje aplinkoje, seksualinis smurtas, karas, gaisras, stichinė nelaimė, staigi artimojo netektis, sunki liga ar gimdymo komplikacijos. Svarbu žinoti tris dalykus, kuriuos dažnai praleidžiame pro akis:
- Trauma gali būti ir netiesioginė: matyti įvykį savo akimis, sužinoti apie artimo žmogaus nelaimę arba nuolat susidurti su traumų detalėmis dėl darbo (medikai, ugniagesiai, policininkai, žurnalistai).
- PTSD išsivysto ne visiems. Po traumuojančių įvykių jį patiria maždaug 10 iki 20 procentų žmonių. Tai ne silpnumo rodiklis, nes riziką lemia traumos pobūdis (žmogaus sukelta trauma žeidžia giliau nei stichijos), jos trukmė, ankstesnės traumos ir palaikymo trūkumas po įvykio.
- Pirmosios savaitės po traumos nėra PTSD. Košmarai, dirglumas ir atsiribojimas iš pradžių yra normali gijimo dalis. Apie sutrikimą kalbama, kai simptomai laikosi ilgiau nei mėnesį (kartais jie prasideda ir gerokai vėliau, po pusmečio ar metų).
Keturi simptomų blokai
PTSD atpažįstamas iš keturių grupių simptomų, ir juos verta žinoti, nes ne visi atrodo kaip „traumos“ pasekmė:
- Besiveržiantys išgyvenimai: nepageidaujami prisiminimai, košmarai, flashback’ai, tai yra akimirkos, kai patirtis ne prisimenama, o išgyvenama iš naujo, su visais vaizdais ir kūno reakcijomis.
- Vengimas: minčių, jausmų, žmonių, vietų ir pokalbių, susijusių su patirtimi. Gyvenimo teritorija palaipsniui siaurėja.
- Negatyvūs minčių ir nuotaikos pokyčiai: kaltė ir gėda („kodėl neišgelbėjau“, „pati kalta“), tamsūs įsitikinimai („niekuo negalima pasitikėti“), atitrūkimas nuo žmonių, prarastas gebėjimas džiaugtis. Šis blokas dažnai palaikomas už depresiją.
- Nuolatinis budrumas: kūnas gyvena sargyboje, tad krūpčiojimas, dirglumas, miego ir dėmesio sunkumai, sėdėjimas nugara į sieną, pavojaus skenavimas. Tai ne įprotis, o užstrigusi pavojaus sistema.
Įsivertinti simptomus galite PTSD testu, tai pilnas PCL-5 klausimynas, naudojamas klinikinėje praktikoje visame pasaulyje.
Kas vyksta smegenyse (ir kodėl „pamiršk ir gyvenk toliau“ neveikia)
Įprasti prisiminimai smegenyse „suarchyvuojami“: jie įgauna laiko žymą, kontekstą ir blėsta. Trauminė atmintis apdorojama kitaip: didžiulio streso momentu atminties archyvavimo sistema (hipokampas) veikia prasčiau, o pavojaus centras (migdolinis kūnas) visu pajėgumu. Rezultatas yra atmintis be laiko žymos, tarsi „karšta byla“, kuri neatpažįsta, kad pavojus praėjo. Todėl priminimas įjungia ją ne kaip prisiminimą („tada buvo baisu“), o kaip dabartį („dabar pavojinga!“), su tikrais kūno aliarmo signalais.
Iš čia aišku, kodėl valia ir laikas ne visada išgydo: problema yra ne charakteryje, o neužbaigtame atminties apdorojime. Ir būtent todėl veikia gydymas, nes jis šį apdorojimą užbaigia.
Kaip gydomas PTSD
Tarptautinės gairės pirmuoju pasirinkimu laiko į traumą orientuotą psichoterapiją:
- Traumai adaptuota kognityvinė elgesio terapija (tCBT) yra darbas su traumos prisiminimu ir jį lydinčiais įsitikinimais (kalte, gėda, „pasaulis pavojingas“), saugiai ir palaipsniui.
- Užsitęsusios ekspozicijos terapija yra kontroliuojamas grįžimas prie traumos atminties ir vengiamų situacijų, kol jos praranda aliarmo galią.
- EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas) yra metodas, kuriame traumos prisiminimas apdorojamas lydint ritmiškai stimuliacijai (akių judesiams). Skamba neįprastai, bet veiksmingumo įrodymai tvirti, ir PSO jį rekomenduoja greta tCBT.
Visų šių metodų esmė ta pati: saugiomis sąlygomis leisti smegenims pagaliau „suarchyvuoti“ patirtį, kad ji taptų sunkiu praeities prisiminimu, o ne amžina dabartimi. Prireikus prisideda vaistai (dažniausiai SSRI), nes jie mažina simptomų foną ir padeda terapijai. Dvi žinios, kurias verta pabraukti: gydytis niekada ne per vėlu (terapija veikia ir praėjus dešimtmečiams) ir ne per anksti nuo mėnesio po įvykio, nes užsitęsusius simptomus geriau gydyti iškart, nelaukiant metų.
Trys mitai, kurie trukdo kreiptis
„Tikri vyrai ir stiprūs žmonės PTSD neserga.“ PTSD serga kariai, ugniagesiai ir chirurgai, žmonės, kurių stiprumu niekas neabejoja. Trauma yra įvykio, o ne charakterio savybė.
„Jei kreipsiuosi, teks viską išgyventi iš naujo.“ Šiuolaikinė traumos terapija dozuojama: tempą kontroliuojate jūs, o stabilizacijos etapas (saugumo ir savireguliacijos įgūdžiai) eina prieš bet kokį darbą su prisiminimais. Niekas nemeta žmogaus į traumą stačia galva.
„Praėjo tiek metų, jau nebepataisysi.“ Atvirkščiai: smegenų gebėjimas perdirbti atmintį išlieka visą gyvenimą. Žmonės sėkmingai gydosi traumas, patirtas prieš 20 ar 40 metų.
Jei tai apie jus: žingsniai
- Atlikite PTSD testą, jis parodys simptomų mastą (31 balas ir daugiau yra rimtas argumentas kreiptis).
- Kreipkitės į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (nemokamai, be siuntimo) ir klauskite apie traumos terapiją (tCBT ar EMDR).
- Jei trauma susijusi su smurtu artimoje aplinkoje ar seksualiniu smurtu, veikia specializuoti pagalbos centrai (SKPC linija 8 700 55516) su nemokama psichologine ir teisine pagalba.
- Kol laukiate, saugokitės „gydymo“ alkoholiu (jis stabdo atminties perdirbimą ir gilina problemą), palaikykite kūno resursus ir nelikite vieni.
- Skubiai paramai visą parą veikia „Vilties linija“ 116 123, o kylant minčių apie savęs žalojimą, kreipkitės į priėmimo skyrių arba skambinkite 112 šiandien.
Trauma atima kontrolę, o gydymas ją grąžina. Tai ir yra viso proceso esmė: praeitis nustoja spręsti, kur jums galima gyventi, ką sapnuoti ir nuo ko krūpčioti.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Šaltiniai: NICE gairės NG116 (PTSD); PSO rekomendacijos dėl traumos terapijos; Van der Kolk B. The Body Keeps the Score (2014); Weathers F. W. ir kt., PCL-5, National Center for PTSD.
