Destrukcinis nuotaikos reguliavimo sutrikimas: kai vaiko pyktis nesibaigia
Destrukcinis nuotaikos reguliavimo sutrikimas (angliškai DMDD) yra vaikų diagnozė, aprašanti du dalykus kartu: sunkius, dažnus pykčio protrūkius (žodinius ar fizinius, ryškiai neproporcingus situacijai, bent 3 kartus per savaitę) ir beveik nuolat irzlią ar piktą nuotaiką tarp protrūkių. Kad būtų galima kalbėti apie DMDD, toks vaizdas turi tęstis bent metus, matytis bent dviejose aplinkose (namie, mokykloje, su bendraamžiais) ir būti prasidėjęs iki 10 metų.
Paprastais žodžiais: tai vaikas, kuris „sprogsta“ kelis kartus per savaitę metų metus, o tarp sprogimų yra ne ramus, o įsitempęs ir piktas. Tai ne charakteris ir ne blogo auklėjimo pasekmė, o nuotaikos reguliavimo sunkumas, kuriam yra pagalba.
Kodėl atsirado ši diagnozė?
DMDD į DSM-5 klasifikaciją įtrauktas 2013 metais su labai konkrečiu tikslu: sustabdyti vaikų bipolinio sutrikimo perdiagnozavimą. Ilgai chroniškai irzlūs, sprogstantys vaikai gaudavo bipolinio etiketę ir atitinkamus vaistus, nors ilgalaikiai tyrimai parodė, kad jų kelias kitoks: užaugę jie dažniau susiduria su depresija ir nerimu, o ne su bipoliniu sutrikimu.
Tarptautinė TLK klasifikacija atskiro DMDD kodo neturi: TLK-11 tokį vaizdą aprašo kaip opozicinio neklusnumo sutrikimą su lėtiniu irzlumu ir pykčiu. Praktikoje pavadinimas mažiau svarbus nei esmė: specialistai atpažįsta šį profilį ir žino, kaip su juo dirbti.
Kuo tai skiriasi nuo normalių pykčių ir kitų būklių?
Ribos, į kurias žiūri specialistai:
- Normalūs pykčiai: ikimokyklinukų protrūkiai yra raidos norma; DMDD diagnozuojamas tik nuo 6 metų, kai tokio intensyvumo protrūkiai amžiaus jau nebeatitinka
- Opozicinis neklusnumo sutrikimas (ODD): persidengia stipriai, bet ODD branduolys yra priešgyniavimas taisyklėms, o DMDD branduolys yra nuotaika: sunkūs protrūkiai plius nuolatinis irzlumas; nustatoma tik viena iš šių diagnozių
- Bipolinis sutrikimas: bipolinio esmė yra epizodai (aiškūs pakilimo ir kritimo tarpsniai), o DMDD irzlumas yra pastovus fonas be epizodų
- ADHD, nerimas, autizmo spektras: gali egzistuoti kartu su DMDD ir dažnai egzistuoja; protrūkiai gali kilti ir iš impulsyvumo, perkrovos ar nerimo, todėl vertinti turi specialistas
Kaip padedama?
Pagalbos pagrindas yra ne vaistai, o darbas su vaiku ir šeima. Tėvų mokymai (kaip reaguoti į protrūkius, kaip stiprinti ramų elgesį, kaip statyti nuspėjamą struktūrą) yra pirmoji linija, nes suaugusiųjų reakcijos tiesiogiai veikia protrūkių dažnį. Vaikui padeda kognityvinė elgesio terapija: emocijų atpažinimas, ankstyvųjų pykčio ženklų gaudymas, nusiraminimo įgūdžiai.
Svarbi ir mokykla: nuspėjamumas, išankstiniai perspėjimai apie pokyčius, galimybė atvėsti. Vaistai svarstomi tik gydytojo ir dažniausiai tada, kai kartu yra ADHD, nerimas ar depresija, kuriuos verta gydyti tiesiogiai.
Ką daryti tėvams?
Jei vaiko protrūkiai sunkūs, dažni ir tęsiasi ilgiau nei metus, o tarp jų vaikas beveik nuolat irzlus, kreipkitės į vaikų ir paauglių psichiatrą ar psichologą (psichikos sveikatos centre nemokamai, be siuntimo). Prieš vizitą pravers konkretūs užrašai: kaip dažnai vyksta protrūkiai, kas juos paleidžia, kiek trunka, kokia nuotaika tarp jų. Pirmam vaizdui susidėlioti padės vaiko elgesio testas, o jei matote ir dėmesio sunkumus, ADHD testas vaikams.
Ir viena svarbi žinia jums patiems: toks vaikas sekina, o tėvų kaltinimas („neišauklėjot“) čia ir neteisingas, ir žalingas. Jūsų ramybė yra vaiko gydymo dalis, todėl pagalba sau (poilsis, palaikymas, o prireikus ir tėvų perdegimo testas) nėra prabanga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo DMDD skiriasi nuo paprasto „sunkaus charakterio“?
Mastu, trukme ir kaina. Visi vaikai pyksta, bet DMDD protrūkiai yra ryškiai neproporcingi, kartojasi bent 3 kartus per savaitę, tęsiasi metus ir ilgiau, matomi keliose aplinkose, o tarp jų vaikas beveik nuolat irzlus. Toks derinys trukdo mokytis, draugauti ir gyventi visai šeimai, ir būtent jis skiria diagnozę nuo temperamento.
Ar DMDD reiškia, kad vaikas turės bipolinį sutrikimą?
Ne, ir būtent tam ši diagnozė sukurta. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad chroniškai irzlūs vaikai užaugę dažniau susiduria su depresija ir nerimu, o ne su bipoliniu sutrikimu. Todėl svarbiausia yra ne etiketė, o ankstyvas emocijų reguliavimo mokymas ir nuotaikos stebėjimas augant.
Ar Lietuvoje ši diagnozė apskritai nustatoma?
Lietuvoje diagnozės rašomos pagal TLK, kuri atskiro DMDD kodo neturi, todėl formaliai vaizdas dažniausiai aprašomas per opozicinio neklusnumo ar nuotaikos sutrikimų kodus. Praktiškai tai nieko nekeičia: specialistai šį profilį atpažįsta, o pagalbos planas (tėvų mokymai, terapija vaikui, mokyklos įtraukimas) priklauso nuo vaizdo, ne nuo kodo.
Šaltiniai ir metodika
Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.
- APA. DSM-5: destrukcinio nuotaikos reguliavimo sutrikimo kriterijai
- NIMH. Disruptive Mood Dysregulation Disorder
- Stringaris A. ir kt. (2018). Practitioner review: definition, recognition, and treatment challenges of irritability in young people. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 59(7)
Susiję sutrikimai
Susiję testai
Susiję straipsniai
2025 m. gegužės 31 d.
Vaiko pykčio priepuoliai: ką daryti (ir ko nedaryti)
Isterijos parduotuvėje, spardymasis, rėkimas. Kodėl vaikai „sprogsta“, kaip elgtis priepuolio metu, kaip jų mažinti ir kada pykčio priepuoliai tampa signalu specialistui.
Skaityti straipsnį2024 m. rugsėjo 17 d.
Kaip kalbėtis su paaugliu, kad jis girdėtų
Kodėl paauglys „nieko nepasakoja“ ir atsako vienskiemeniais? Konkrečios technikos: kaip klausti, kada tylėti, kaip reaguoti į sunkius prisipažinimus ir atstatyti nutrūkusį ryšį.
Skaityti straipsnį