Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt

ADHD: simptomai, diagnozavimas ir gydymas

TLK-10: F90

ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas, lietuviškai dar vadinamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimu) yra neurologinės raidos ypatumas, o ne auklėjimo klaida ar valios stoka. Jis prasideda vaikystėje ir maždaug dviem trečdaliams žmonių išlieka suaugus, tik keičia formą: išorinį judrumą pakeičia vidinis nenustygimas. Su ADHD gyvena apie 5 procentus vaikų ir 2 iki 4 procentų suaugusiųjų, o dauguma suaugusiųjų diagnozės neturi.

Esminis dalykas, kurį verta suprasti: ADHD yra ne dėmesio trūkumas, o dėmesio valdymo sunkumas. Įdomioje veikloje žmogus su ADHD gali panirti taip giliai, kad pamiršta laiką, o nuobodžioje, bet svarbioje, dėmesys išsilaksto per kelias minutes.

Kas yra ADHD?

ADHD susijęs su dopamino ir noradrenalino veikla smegenų tinkluose, kurie atsakingi už dėmesio valdymą, impulsų stabdymą, planavimą, laiko pojūtį ir motyvaciją. Daugiausia čia lemia genetika: paveldimumas siekia apie 70 iki 80 procentų, panašiai kaip ūgio.

Todėl žmogus su ADHD gali valandų valandas gilintis į tai, kas įdomu (vadinamasis hiperfokusas), bet neįstengia išlaikyti dėmesio ties tuo, kas nuobodu, kad ir kaip svarbu tai būtų. Smegenys tiesiog neduoda „kuro“ užduotims be naujumo, intereso ar spaudimo.

Pavadinimas ADD (be „H“) anksčiau buvo vartojamas formai be hiperaktyvumo. Dabar abi formos vadinamos ADHD, o skiriamas tik jo tipas.

ADHD simptomai vaikams

Vaikų ADHD skirstomas į tris tipus pagal tai, kurie požymiai vyrauja:

  • Nedėmesingas tipas: vaikas svajoja, nebaigia užduočių, pameta daiktus, atrodo, kad negirdi kalbinamas, daro neatidumo klaidų. Dažnesnis mergaitėms ir dažnai lieka nepastebėtas.
  • Hiperaktyvus ir impulsyvus tipas: nenusėdi vietoje, laksto ir laipioja netinkamu metu, daug kalba, pertraukinėja, sunkiai laukia savo eilės.
  • Mišrus tipas: ryškūs abiejų grupių požymiai. Tai dažniausia forma.

ADHD simptomai suaugusiems

Suaugusiųjų ADHD dažnai lieka neatpažintas, nes stereotipas siejamas su judriu berniuku. Vaikystės judrumas su amžiumi dažniausiai virsta vidiniu nerimu, o išryškėja kiti dalykai:

  • Prokrastinacija iki paskutinės minutės: smegenys „užsiveda“ tik nuo termino spaudimo
  • Laiko aklumas: „dar penkios minutės“ virsta valanda, vėlavimas tampa lėtinis
  • Daug pradėtų ir nebaigtų projektų, kursų, pomėgių
  • Užmaršumas: susitikimai, terminai, daiktai, mokėjimai
  • Impulsyvumas: pertraukinėjimas pokalbiuose, nesuplanuoti pirkiniai ir sprendimai
  • Emocijų audros: kritika ar atstūmimas skaudina neproporcingai stipriai, nuotaika svyruoja per dieną
  • Vidinis variklis: sunku ilsėtis ir „išjungti galvą“

Kodėl tiek ADHD lieka nepastebėta?

Mergaitėms ir „svajotojo“ tipo berniukams dažniau būdinga nedėmesinga forma be ryškaus hiperaktyvumo: svajojimas pamokose, tylus atsilikimas, didelės pastangos atrodyti tvarkingai. Tokie vaikai netrukdo klasei, todėl niekas nesiunčia jų vertinimui.

Gabumai irgi ilgai kompensuoja: protingas žmogus su ADHD mokyklą baigia gebėjimų dėka, o siena pasitinka universitete ar darbe, kur struktūrą reikia kurtis pačiam. Tipiška istorija tokia: žmogus kreipiasi dėl išsekimo, nerimo ar depresijos, o pokalbio metu paaiškėja, kad po jais visą gyvenimą slėpėsi ADHD. Nerimas ir depresija su ADHD eina kartu labai dažnai, iki pusės atvejų.

Kaip ADHD nustatomas Lietuvoje?

Suaugusiems diagnozę nustato gydytojas psichiatras. Kreiptis galima į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą (nemokamai ir be siuntimo, jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu) arba į privačią kliniką. Vertinimas apima išsamų pokalbį, simptomų istoriją nuo vaikystės (praverčia seni mokyklos apibūdinimai ir tėvų prisiminimai) ir kitų priežasčių atmetimą: skydliaukės sutrikimų, miego problemų, nerimo ar depresijos. Specialistų, dirbančių su suaugusiųjų ADHD, vis dar nedaug, todėl verta iš anksto pasiteirauti, ar konkretus psichiatras su tuo dirba.

Vaikams pirmas žingsnis dažniausiai yra šeimos gydytojas arba vaikų ir paauglių psichiatras psichikos sveikatos centre. Vertinant remiamasi tėvų ir mokytojų pastebėjimais, todėl verta atsinešti konkrečius pavyzdžius iš namų ir mokyklos. Mokymosi pagalbos poreikius taip pat vertina pedagoginė psichologinė tarnyba.

Prieš vizitą pirmai patikrai tinka ADHD testas suaugusiems (sudarytas pagal PSO ASRS klausimyną) arba ADHD testas vaikams. Aukštas balas nėra diagnozė, bet yra rimtas argumentas kreiptis į specialistą.

Kaip gydomas ADHD?

Vaistai. Stimuliantai (Lietuvoje dažniausiai metilfenidatas) yra veiksmingiausias žinomas ADHD gydymas: jie padeda maždaug 70 iki 80 procentų žmonių. Yra ir nestimuliuojančių vaistų (pavyzdžiui, atomoksetinas). Vaistus skiria psichiatras ir jis stebi jų poveikį.

Psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija, pritaikyta ADHD, padeda su tuo, ko neišsprendžia vaistai: prokrastinacijos ciklais, emocijų reguliavimu ir savivertės žaizdomis po dešimtmečių „tinginio“ etikečių. Vaikų gydyme labai svarbus tėvų mokymas ir susitarimai su mokykla.

Kartu gydomi ir dažni ADHD palydovai: nemiga, nerimas, depresija.

Kas padeda kasdien?

Vaistai duoda gebėjimą, bet ne įgūdžius. Strategijos, kurios veikia su ADHD smegenimis, o ne prieš jas:

  • Išorinė atmintis: viskas užrašoma iš karto, kalendorius su priminimais yra ne pagalba, o būtinybė
  • Darbas šalia kito žmogaus, net tylomis, stipriai lengvina pradžią
  • Užduočių skaidymas iki juokingai mažų žingsnių: „atidaryti dokumentą“ jau yra žingsnis
  • Laikmačiai ir pertraukos: 25 minutės darbo, 5 pertrauka
  • Išoriniai terminai: susitarimai su kitais atstoja trūkstamą vidinį „kurą“
  • Dirgiklių valdymas: ausinės, telefonas kitame kambaryje, vienas ekranas
  • Miegas ir judėjimas: neišsimiegojus ADHD simptomai sustiprėja

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ADHD yra liga?

ADHD yra oficiali diagnozė (TLK-10 kodas F90), bet tiksliau jį vadinti neurologinės raidos ypatumu: smegenys taip veikia nuo gimimo. Tai nėra charakterio yda ir ne auklėjimo pasekmė.

Ar ADHD galima „išaugti“?

Hiperaktyvumas su amžiumi dažnai sumažėja, bet dėmesio reguliavimo ir organizavimo sunkumai maždaug dviem trečdaliams žmonių išlieka ir suaugus. Strategijos ir gydymas leidžia gyventi visavertį gyvenimą.

Ar ADHD diagnozei užtenka testo internetu?

Ne. Mūsų ADHD testas sudarytas pagal PSO ASRS klausimyno sandarą ir parodo, ar simptomų lygis vertas specialisto dėmesio. Diagnozę nustato gydytojas psichiatras po išsamaus vertinimo.

Ar reikia siuntimo pas psichiatrą dėl ADHD?

Į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą galima kreiptis be siuntimo, o konsultacija apdraustiesiems nemokama. Privačiose klinikose siuntimo taip pat nereikia, bet paslauga mokama.

Kuo ADHD skiriasi nuo tiesiog blogo organizuotumo?

Skirtumas yra mastas, pastovumas ir kaina. ADHD simptomai matomi nuo vaikystės, pasireiškia visose srityse ir išlieka nepaisant didelių pastangų. Jei žmogus gali susiorganizuoti, kai tikrai svarbu, ir tai jam nekainuoja neproporcingai daug jėgų, greičiausiai tai ne ADHD.

Šaltiniai ir metodika

Puslapį parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Tai švietimo, o ne diagnostikos informacija. Kaip rengiame turinį, skaitykite metodikos puslapyje.

Susiję sutrikimai