Disleksija: kai raidės nepaklūsta, nors galva šviesi

Kaip disleksija atrodo vaikystėje?

Ženklai, kurie turėtų atkreipti dėmesį pradinėse klasėse:

• Skaitymas lėtas, su spėliojimu iš pirmų raidžių ar konteksto
• Painiojamos panašios raidės (b ir d, p ir q), keičiama raidžių tvarka
• Rašybos klaidos net dažnuose žodžiuose, tas pats žodis rašomas skirtingai
• Sunku suskaidyti žodį į garsus, rasti rimą
• Vengiama skaityti balsu, namų darbai su tekstu virsta kova
• Kontrastas: pasakoja gyvai ir protingai, o parašo skurdžiai

O suaugus?

Dalis žmonių diagnozės niekada negavo ir užaugo su etikete „nesistengia“. Suaugus disleksija dažnai atrodo taip: skaitymas vargina ir vengiamas, el. laiškai rašomi ilgai ir su nerimu dėl klaidų, sunkiau įsiminti pavadinimus ir eiliškumą, pildyti formas. Kartu neretai matomos stiprybės: vaizdinis mąstymas, problemų sprendimas, kūrybiškumas.

Jei atpažįstate save, pasitikrinti verta ir dėl praktinės priežasties: suaugusiųjų studijose ir egzaminuose galimos pritaikymo priemonės (ilgesnis laikas, klausymo formatai).

Kur kreiptis dėl įvertinimo Lietuvoje?

Vaikų vertinimą atlieka mokyklos švietimo pagalbos specialistai ir pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT): logopedai, specialieji pedagogai, psichologai. Įvertinimas atveria teisę į pritaikytą mokymą ir egzaminų sąlygas. Suaugusieji gali kreiptis į psichologus, atliekančius mokymosi sunkumų vertinimą.

Kadangi disleksija paveldima, tėvams, atpažinusiems save, verta atidžiau stebėti ir vaikus: ankstyvas atpažinimas taupo metus savivertės.

Kas realiai padeda?

Strategijos, kurios veikia bet kuriame amžiuje:

• Struktūruotas, garsais paremtas skaitymo mokymas (vaikams su specialistu)
• Audio formatai: audioknygos ir teksto įgarsinimas yra pilnavertis skaitymas
• Rašybos tikrintuvai ir diktavimas balsu be gėdos: tai akiniai, o ne sukčiavimas
• Daugiau laiko užduotims su tekstu ir tai įteisinančios pritaikymo priemonės
• Savivertės apsauga: aiškiai atskirti „man sunku skaityti“ nuo „aš nesugebu“