Toksiškos darbovietės testas

Kas daro darbovietę toksiška?

Toksiška darbovietė yra aplinka, kurioje žala žmonėms gaminama sistemingai: ne dėl vieno blogo žmogaus ar sunkaus mėnesio, o dėl įsišaknijusios kultūros. Tyrimuose (tarp jų didžiulė MIT analizė, lyginusi milijonus darbuotojų atsiliepimų) toksiškos kultūros branduolys kartojasi: nepagarba, neįtraukumas, neetiškas elgesys, žiauri vidinė konkurencija ir smurtaujantys vadovai. Įdomu, kad darbo krūvis šiame sąraše nefigūruoja: sunkaus darbo žmonės atleidžia, nepagarbos ne.

Toksiškumą verta skirti nuo tiesiog prasto etapo. Sveika aplinka su krize elgiasi atvirai: pripažįsta problemas, dalinasi informacija, saugo žmones kiek gali. Toksiška aplinka krizę naudoja kaip pateisinimą: „dabar ne metas skųstis“, „džiaukis, kad turi darbą“. Lakmuso popierėlis yra reakcija į grįžtamąjį ryšį: sveika sistema už tiesą dėkoja, toksiška baudžia.

Mobingas: kai taikinys esate jūs

Mobingas yra sistemingas, pasikartojantis psichologinis smurtas darbe prieš konkretų žmogų: žeminimas, izoliavimas, sabotažas, nepasiekiamų užduočių skyrimas arba darbo atėmimas, gąsdinimas, apkalbos. Nuo konflikto jis skiriasi kryptimi ir trukme: konfliktas yra dviejų pusių susidūrimas, kuris išsisprendžia, o mobingas yra ilgalaikis vienos pusės puolimas, kuriame jėgos nelygios. Skaičiuojama, kad mobingą patiria maždaug kas dešimtas dirbantysis, dažniausiai iš vadovo pusės.

Lietuvoje mobingas ir psichologinis smurtas darbe yra teisiškai draudžiami: Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį kurti psichologiškai saugią aplinką ir reaguoti į pranešimus. Praktiniai keliai: raštiškas pranešimas darbdaviui (jis privalo reaguoti), Valstybinė darbo inspekcija (konsultuoja ir tiria), darbo ginčų komisija (jei patyrėte žalą). Visiems trims keliams reikia to paties pagrindo: dokumentacijos. Konkrečios situacijos su datomis, išsaugoti laiškai ir žinutės, liudininkai. Rašykite viską nuo pirmų požymių, net jei niekur kreiptis dar neplanuojate.

Ką toksiška aplinka daro sveikatai?

Nuolatinis nesaugumas darbe laiko įjungtą tą pačią streso sistemą, kuri skirta trumpiems pavojams. Mėnesiais ar metais veikdama ji duoda nuspėjamus rezultatus:

• Perdegimas: išsekimas, cinizmas ir krentantis darbingumas; toksiška aplinka jį gamina greičiau nei bet koks krūvis
• Nerimas ir nuotaikos kritimas: sekmadienio siaubas, įtampa nuo pat ryto, palaipsniui ir depresijos simptomai
• Savivertės erozija: nuolat žeminamas žmogus ima tikėti, kad problema jame; tai mobingo žala, ne tiesa
• Kūno signalai: miego sutrikimai, galvos ir skrandžio skausmai, spaudimas, dažnesnės ligos
• Išsinešama žala: irzlumas ir tuštuma namuose, atsitraukimas nuo artimųjų, „gydymasis“ alkoholiu

Taisyti ar išeiti: kaip apsispręsti?

Sąžiningas algoritmas prasideda nuo klausimo, kur toksiškumo šaltinis. Jei tai vienas žmogus ne vadovybėje arba apleista, bet ne pikta kultūra, verta bandyti: tiesus pokalbis, formalūs kanalai, ribos. Jei šaltinis yra vadovas ar savininkas, o elgesys tęsiasi metais, tikimybė pakeisti sistemą iš apačios artima nuliui, ir realistiškas planas yra apsauga plius išėjimas. Antras klausimas: kiek tai jau kainuoja? Jei kenčia miegas, sveikata ar santykiai namuose, laikrodis jau tiksi, ir „palauksiu geresnio meto“ dažniausiai reiškia „mokėsiu dar metus sveikata“.

Prieš sprendimą atsiribokite nuo dviejų mitų. Pirmas: „visur taip pat“. Netiesa: darboviečių kultūros skiriasi dramatiškai, ir tai pamatysite jau per pokalbius dėl darbo (klauskite, kodėl išėjo ankstesnis žmogus, kaip aptariamos klaidos, kaip atrodo viršvalandžiai). Antras: „išeiti yra silpnumas“. Iš griaunančios aplinkos išeina ne silpni, o sveiki. Apsispręsti padės darbo keitimo testas, o įsivertinti, ar dar turite resursų pereinamajam laikotarpiui, perdegimo testas. Jei situacija darbe atitinka smurto apibrėžimą, pasižiūrėkite ir psichologinio smurto testą: jame aprašyti mechanizmai galioja ir darbo santykiams.