Psichologinio smurto testas
Psichologinis (emocinis) smurtas yra sunkiausiai atpažįstama smurto forma, nes jis nepalieka matomų žymių ir įsėlina palaipsniui: šiandien „juokas“ iš jūsų, po mėnesio kontrolė „iš meilės“, po metų gyvenimas ant pirštų galiukų ir abejonė savo pačių atmintimi. Iš vidaus jį dažnai sunku pavadinti tikruoju vardu, ypač kai smurtaujantis žmogus būna ir švelnus.
Šis testas yra 12 klausimų apie tai, kas vyksta jūsų santykiuose su konkrečiu žmogumi: partneriu, sutuoktiniu, o galbūt tėvu ar kitu artimu. Atsakykite apie faktus, ne apie tai, „ar jis to nori blogo“. Užtruksite apie 3 minutes. Atsakymai lieka tik jūsų naršyklėje.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas yra sistemingas elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti kitą žmogų ir griauti jo vertės jausmą: žeminimas ir kritika, gąsdinimas ir grasinimai, kontrolė ir sekimas, izoliavimas nuo artimųjų, ekonominis varžymas, tikrovės iškraipymas. Tyrėjai jį apibūdina žodžiais „prievartinė kontrolė“ (coercive control): esmė ne pavieniai pykčio protrūkiai, o pastovi galios sistema, kurioje vienas žmogus gyvena pagal kito taisykles ir baimėje jas pažeisti.
Lietuvos teisėje smurtas artimoje aplinkoje apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį bei ekonominį smurtą: tai ne „šeimos reikalas“, o teisės pažeidimas, į kurį policija privalo reaguoti. Praktikoje svarbiausia riba yra sistema ir baimė: vienkartinis nevykęs žodis yra klaida, o pasikartojantis elgesys, po kurio jūs bijote, tylite ir traukiatės, yra smurtas.
Gaslighting ir kitos formos, kurias sunku pamatyti
Gaslighting yra tikrovės iškraipymas: „aš to nesakiau“, „tu vėl viską išsigalvoji“, „visi mato, kokia tu neadekvati“. Ilgainiui žmogus nustoja pasitikėti savo atmintimi ir suvokimu, o tai smurtautojui atrieka svarbiausią dalyką: monopolį į tiesą. Izoliavimas retai skamba kaip draudimas; dažniau kaip pavydas („tavo draugės tavęs nevertos“), scenos po kiekvieno susitikimo ar tiesiog tokia atmosfera, kad lengviau nebeiti. Ekonominis smurtas yra pinigų kontrolė: neduoti, atiminėti, reikalauti ataskaitų, trukdyti dirbti.
Atskiro paminėjimo verta ciklo dinamika: įtampos augimas, protrūkis, o tada „medaus mėnuo“ su atsiprašymais, dovanomis ir pažadais keistis. Būtent šis ciklas laiko žmones santykiuose metų metus: kiekvienas geras periodas atgaivina viltį, kad „tikrasis jis“ yra tas švelnusis. Deja, be rimto darbo (dažniausiai specialisto padedamo) ciklas ne nutrūksta, o sukasi toliau, dažnai vis greičiau.
Kodėl taip sunku išeiti (ir kodėl tai ne silpnumas)?
Klausimas „kodėl ji/jis tiesiog neišeina?“ išduoda nesupratimą, kaip veikia psichologinis smurtas. Pirma, jis griauna būtent tuos resursus, kurių reikia išėjimui: savivertę („niekam kitam nebūsi reikalinga“), ryšius (izoliacija), pinigus (ekonominė kontrolė) ir tikrovės jausmą (gaslighting). Antra, veikia baimė, ir ji pagrįsta: grasinimai, vaikai, būstas, o kartais ir realus pavojus. Trečia, trauminis ryšys: emocinės sūpuoklės tarp skausmo ir „medaus mėnesių“ sukuria stiprią, į priklausomybę panašią trauką, kurią psichologija gerai aprašo.
Todėl išėjimas iš tokių santykių beveik niekada nebūna vienas didvyriškas šuolis; tai procesas su svyravimais ir grįžimais, ir jam reikia atramos iš išorės. Būtent tam veikia specializuotos pagalbos sistema: ne tam, kad spaustų sprendimus, o kad grąžintų žmogui resursus, kuriuos smurtas atėmė. Jei atpažįstate savo situaciją, greta šio testo verta pasižiūrėti ir toksinių santykių bei emocinės priklausomybės testus: jie padeda pamatyti dinamiką iš skirtingų pusių.
Pagalba Lietuvoje: kur kreiptis?
Svarbiausias adresas yra specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): jie veikia visoje Lietuvoje ir nemokamai, konfidencialiai teikia psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems žmonėms. Kreiptis galima pačiam, nereikia jokių pareiškimų policijai, o konsultacija niekuo neįpareigoja. Visą parą veikia Pagalbos moterims linija 8 800 66366; vyrams skirta Vyrų linija 8 604 11119. Emocinę paramą teikia ir Vilties linija 116 123.
Jei gresia pavojus, skambinkite 112: policija privalo reaguoti, o teismas gali skirti apsaugos nuo smurto orderį, įpareigojantį smurtautoją laikinai išsikelti ir nesiartinti. Praktiniai žingsniai, kuriuos rekomenduoja specialistai: fiksuokite įvykius (datos, faktai, žinutės, nuotraukos) saugioje vietoje, turėkite saugumo planą (dokumentai, pinigai, saugi vieta) ir bent vieną žmogų, kuris žino tiesą apie jūsų situaciją. Ir atminkite: pagalbos kreipimasis yra ne dramatizavimas, o normalus atsakas į nenormalią situaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Jis (ji) manęs nemuša. Ar tai vis tiek smurtas?
Taip. Psichologinis smurtas yra savarankiška smurto forma, pripažįstama ir Lietuvos teisėje, ir tyrimuose: sistemingas žeminimas, kontrolė, gąsdinimas ir izoliavimas žaloja psichiką ir sveikatą ne mažiau už fizinį smurtą, o dažnai ir ilgiau, nes aukai sunkiau jį įvardyti ir įrodyti net sau pačiai.
Kuo psichologinis smurtas skiriasi nuo blogų santykių ar dažnų barnių?
Kryptimi ir baime. Blogi santykiai būna abipusiai chaotiški: abu pyksta, abu žeidžia, bet nė vienas negyvena kito baimėje. Smurtas turi kryptį: vienas kontroliuoja, kitas prisitaiko, tyli ir bijo. Praktinis testas: ar galite laisvai nesutikti, turėti draugų ir savo pinigų be bausmių? Jei ne, tai jau ne barniai.
Ar smurtautojas gali pasikeisti?
Pokytis įmanomas, bet retas ir tik tada, kai žmogus pilnai pripažįsta savo elgesį ir ilgai dirba su specialistais (yra smurtinio elgesio keitimo programų). Pažadai keistis be darbo, ypač skambantys „medaus mėnesio“ fazėje, statistiškai beveik nieko nereiškia. Jūsų saugumas negali laukti, kol kitas žmogus galbūt pasikeis.
Noriu padėti artimam žmogui, kuris tai patiria. Kaip?
Būkite kantrus ryšys, ne teisėjas: sakykite „tikiu tavimi“, „tu nekaltas“, „aš šalia, kad ir ką nuspręstum“. Nespauskite tuoj pat išeiti (spaudimas dažnai atstumia ir izoliuoja dar labiau), bet pasidalinkite pagalbos kontaktais ir padėkite praktiškai: saugia vieta daiktams, palydėjimu, informacija. Ir išlikite ryšyje, net jei žmogus grįžta: vidutiniškai išeinama ne iš pirmo karto.
Ar mano atsakymai kur nors saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi. Jei naudojatės bendru ar stebimu įrenginiu, papildomai galite naršyti privačiu režimu ir išvalyti istoriją.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Stark E. (2007). Coercive Control: How Men Entrap Women in Personal Life. Oxford University Press.
- World Health Organization (2021). Violence against women prevalence estimates.
- LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (aktuali redakcija).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
