Karjera

Karjeros pasirengimo testas

Klausimas „kuo būsi?“ moksleivius persekioja nuo darželio, bet rimto atsakymo staiga pareikalauja dvyliktoje klasėje, kai reikia dėlioti prioritetus stojimų sistemoje. Vieni tuo metu jau turi kryptį, kiti renkasi iš draugų, tėvų ar reitingų sąrašo, treti apskritai stengiasi negalvoti.

Šis testas matuoja ne tai, kokia profesija tau tinka (tam yra karjeros testas), o tavo pasirengimą rinktis: kiek pažįsti save, kiek žinai apie realias profesijas ir kiek sprendimas yra tavo paties. Lietuvos profesinio orientavimo tradicijoje šį laukelį tyrė profesorius Leonas Jovaiša, kurio profesinio kryptingumo darbai iki šiol cituojami mokyklose. Užtruksi apie 2 minutes.

Pasidalinti:

12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Iš ko susideda pasirengimas rinktis profesiją?

Profesinio orientavimo teorijoje (nuo Franko Parsonso iki Lietuvoje karjeros psichologijos pamatus dėjusio Leono Jovaišos) sprendimo branduolį sudaro trys dėmenys: savęs pažinimas (interesai, gebėjimai, vertybės), profesijų pasaulio pažinimas (reali kasdienybė, ne įvaizdis) ir gebėjimas šiuos du žemėlapius sujungti į sprendimą. Dauguma nesėkmingų pasirinkimų kyla iš vienos trūkstamos dalies: renkamasi arba nežinant savęs, arba nežinant profesijos.

Jovaišos tradicijoje daug dėmesio skirta profesiniam kryptingumui: ne vienam „taip arba ne“ atsakymui, o interesų krypčiai, kuri bręsta per bandymus. Tai gera žinia nežinantiems: kryptingumas ne randamas, o auginamas.

Dažniausios pasirinkimo klaidos

Rinktis pagal įvaizdį: profesija iš serialo ar „skambaus“ pavadinimo, apie kurios kasdienybę nežinoma nieko
Rinktis pagal draugus: kartu smagiau, bet studijuoti teks turinį, ne kompaniją
Rinktis pagal tėvus: tėvų patirtis vertinga, bet rinka ir tavo prigimtis yra kiti kintamieji
Rinktis tik pagal balus: „kur įstosiu su savo balais“ yra atsarginis kriterijus, ne pirmas
Nerinkti visai: laukti įkvėpimo, kol sistema parinks pati
Perfekcionizmo paralyžius: ieškoti vienintelio teisingo atsakymo, kurio nėra; yra tik geras pirmas žingsnis

Ką daryti, jei iki stojimų liko mažai laiko?

Minimali greitoji programa: pirma, dvi valandos savižinai (testai, stiprybių sąrašas, energijos auditas: kas įtraukia, kas sekina). Antra, trys pokalbiai su žmonėmis iš svarstomų sričių (užtenka žinučių pažįstamų pažįstamiems; žmonės mielai pasakoja apie savo darbą). Trečia, kiekvienos svarstomos studijų programos dalykų sąrašas: skaityk ne pavadinimą, o ką realiai studijuosi trejus metus. Ketvirta, prioritetų eilė su planu B.

Ir atsimink saugiklį: pirmas pasirinkimas nėra visam gyvenimui. Studijas galima keisti, persikvalifikuoti normalu, o dauguma įgūdžių persineša. Sprendimo svoris mažėja, kai jį matai kaip pirmą ėjimą, o ne visą partiją.

Dažniausiai užduodami klausimai

O jei manęs netraukia niekas?

„Niekas netraukia“ dažniausiai reiškia „per mažai mačiau iš arti“: iš suolo visos profesijos atrodo vienodai abstrakčiai. Vaistas yra ne ilgesnis galvojimas, o kontaktas su tikrove: pokalbiai, bandymai, savanorystė. Jei prie „nieko nesinori“ prisideda prasta nuotaika ir energijos stoka, verta pasitikrinti ir savijautą paauglių savijautos teste.

Tėvai spaudžia rinktis „rimtą“ specialybę. Ką daryti?

Tėvų nerimas dažniausiai yra apie tavo saugumą, ne apie kontrolę, todėl geriausiai veikia ne karas, o duomenys: parodyk, kad tavo kryptis apgalvota (rinkos faktai, planas B, pokalbiai su dirbančiais). Sunkiausiu atveju ieškok kompromiso laike: pavyzdžiui, išbandyti savo kryptį metus. Sprendimą, su kuriuo gyvensi tu, galiausiai turi priimti tu.

Kuo šis testas skiriasi nuo karjeros testo?

Karjeros testas rodo, kokios kryptys dera su tavo interesais (ką rinktis), o šis matuoja pasirengimą pačiam sprendimui (ar jau gali rinktis pagrįstai). Geriausiai jie veikia pora: pirmiausia karjeros testas duoda kryptis, tada šis parodo, kokių žingsnių dar trūksta iki tvirto sprendimo.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Jovaiša L. (1978). Profesinio orientavimo pedagogika. Kaunas: Šviesa.
Savickas M. L. (2013). Career construction theory and practice. In: Career Development and Counseling. Wiley.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?