Pereiti prie turinio
VisiTestai.lt
Fobijos ir baimės

Užmiršimo baimės testas

Užmiršimo baimė (atazagorafobija) turi dvi puses: baimę būti pamirštam (draugų, artimųjų, pasaulio) ir baimę pačiam pamiršti tai, kas svarbu. Skaitmeniniame amžiuje pirmoji pusė gavo naują kurą: neatsakyta žinutė, nepažymėtas įrašas ar draugų susitikimas be jūsų jaučiasi kaip įrodymas, kad esate išbraukiamas.

Ši baimė retai būna „grynoji fobija“: dažniausiai ji susijusi su saviverte, atstūmimo jautrumu ir vienatvės patirtimi. 10 klausimų padės įvertinti, kiek stipriai ji valdo jūsų elgesį ir santykius. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:
10 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Kas slypi už baimės būti pamirštam?

Žmogus yra bandos rūšis: evoliuciškai buvimas pamirštam reiškė buvimą paliktam, o tai buvo mirtinai pavojinga. Todėl atstūmimo signalus (ignoravimą, nepakvietimą, tylą) smegenys apdoroja tose pačiose srityse kaip fizinį skausmą. Atazagorafobija yra šios normalios sistemos perjautrinimas: kai savivertė remiasi į kitų dėmesį, kiekviena tyla tampa grėsme.

Socialiniai tinklai šią baimę maitina pramoniniu būdu: matote visus susitikimus, kuriuose nedalyvavote, ir visų reakcijas, kurių negavote. Prisideda ir gilioji pusė: baimė pamiršti pačiam (prarasti prisiminimus, atpažinimą, save), kuri dažnai sustiprėja po artimųjų demencijos patirties šeimoje.

Mintys, kurios šią baimę maitina (ir jų klaidos)

  • „Tyla reiškia, kad manęs nebereikia“: dažniausiai tyla reiškia, kad žmogus užsiėmęs savo gyvenimu; jūs irgi ne visada atsakote iš karto, ir tai nereiškia abejingumo
  • „Turiu nuolat priminti apie save“: tikri ryšiai išgyvena pauzes; santykis, kurį reikia palaikyti nepertraukiamu signalu, vargina abi puses
  • „Būsiu vertas dėmesio tik būdamas naudingas“: tai kelias į perdegimą ir apmaudą; žmonės, kurie jus myli, myli ne jūsų funkciją
  • „Privalau palikti pėdsaką istorijoje“: prasmė gyvena kasdieniuose ryšiuose ir darbuose, o ne paminkluose; šis standartas neįvykdomas ir todėl nuolat gamina nerimą

Kas padeda?

Pirmas žingsnis yra elgesio eksperimentai su tyla: sąmoningai neatsakykite į nesvarbią žinutę parą, nepasirodykite savaitę socialiniuose tinkluose, ir stebėkite, kas iš tikrųjų įvyks (spoileris: santykiai nesugriūva). Tokie eksperimentai renka įrodymus, kad ryšys laikosi ne ant nuolatinio priminimo. Antras: dėmesio perkėlimas nuo „ar mane prisimins“ į „su kuo aš šiandien iš tikrųjų buvau“, nes buvimo kokybė kuria tą patį prisiminimą, dėl kurio nerimaujate.

Jei baimė remiasi į žemą savivertę ar atstūmimo skausmą, verta dirbti su šaknimi: pasižiūrėkite savivertės ir vienatvės testus. O jei didžiausią siaubą kelia mintis pamiršti pačiam, žinokite: dėmesingas gyvenimas šiandien (nuotraukos, užrašai, pokalbiai su artimaisiais) yra vienintelis realus atsakas, ir jis veikia geriau nei nerimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar noras būti prisimintam nėra tiesiog normalus?

Visiškai normalus: būti matomam ir svarbiam yra bazinis žmogaus poreikis. Baime jis tampa tada, kai virsta nuolatiniu nerimu, kompulsyviu tikrinimu ir elgesiu prieš savo valią. Skirtumas tas pats kaip tarp alkio ir persivalgymo.

Kodėl ši baimė sustiprėjo su socialiniais tinklais?

Nes tinklai pavertė nematomus socialinius procesus matomais skaičiais: kas peržiūrėjo, kas pažymėjo, kas susitiko be jūsų. Smegenys gavo begalinį atstūmimo signalų srautą, kurio anksčiau tiesiog nematydavome. Jei pastebite kompulsyvų tikrinimą, verta atlikti ir socialinių tinklų priklausomybės testą.

Bijau pamiršti mirusį artimą žmogų. Ar tai ta pati baimė?

Tai gedulo dalis, ne fobija: baimė pamiršti yra būdas laikytis ryšio. Svarbu žinoti, kad atmintis apie svarbius žmones neišsitrina, keičiasi tik jos forma: iš aštraus skausmo į šiltą buvimą. Ritualai (nuotraukos, istorijų pasakojimas, jų mėgti dalykai) padeda šiam perėjimui.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.

Šaltiniai ir metodika

Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.

Ar šis puslapis jums buvo naudingas?