Priklausomybės nuo socialinių tinklų testas
Socialiniai tinklai sukurti taip, kad būtų sunku padėti: begalinis srautas, netikėti atlygiai, kitų gyvenimų vitrina ir baimė ką nors praleisti laiko dėmesį geriau nei bet kuris kazino. Daugumai tai kainuoja tik laiką, bet daliai žmonių naudojimas tampa panašus į priklausomybę: tinklai užima mintis, reguliuoja nuotaiką, o bandymai mažinti žlunga vienas po kito.
Šis testas yra 12 mūsų parengtų klausimų, sukurtų pagal Bergeno socialinių tinklų priklausomybės skalę (BSMAS): matuojami šeši klasikiniai priklausomybės komponentai, nuo įkyraus galvojimo iki abstinencijos ir konfliktų su kitomis gyvenimo sritimis. Atsakykite galvodami apie visus savo tinklus kartu. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Ar socialinių tinklų priklausomybė tikra?
Oficialiuose diagnozių sąrašuose „socialinių tinklų priklausomybės“ nėra, bet tyrėjai reiškinį fiksuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Norvegijos Bergeno universiteto mokslininkai, sukūrę BSMAS skalę (pagal ją parengtas ir šis testas), parodė, kad dalies žmonių santykis su tinklais atitinka visus šešis klasikinius priklausomybės komponentus: reikšmingumą (tinklai užima mintis), nuotaikos reguliavimą (naudojami jausmams keisti), toleranciją (reikia vis daugiau), abstinenciją (be jų neramu), konfliktą (kenčia kitos sritys) ir atkrytį (bandymai mažinti žlunga).
Mechanizmas tas pats kaip lošimuose: kintamas atlygis. Kiekvienas atnaujinimas yra loterija (gal bus kažkas įdomaus, gal nieko), o būtent nenuspėjamas atlygis stipriausiai treniruoja smegenų dopamino sistemą. Pridėkite begalinį srautą (nėra natūralaus „pabaigos“ signalo), socialinį patvirtinimą (patiktukai yra tiesioginis socialinio atlygio mygtukas) ir algoritmus, kurie mokosi būtent jūsų silpnybių, ir gausite produktą, prieš kurį paprasta valia yra nelygioje kovoje.
FOMO: baimė, kuri neleidžia padėti telefono
FOMO (angliškai fear of missing out, baimė praleisti) yra jausmas, kad kiti šiuo metu gyvena kažką svarbaus ir įdomaus be tavęs, ir jei neprisijungsi, liksi už borto. Tyrėjai, sukūrę FOMO skalę (Przybylski ir kolegos), parodė, kad būtent šis jausmas yra vienas stipriausių probleminio tinklų naudojimo variklių: kuo didesnis FOMO, tuo dažnesnis tikrinimas, o kuo dažnesnis tikrinimas, tuo daugiau matai, ką „praleidi“, ir ratas užsidaro.
FOMO paradoksas tas, kad jis matuoja ne realybę, o vitriną: tinkluose žmonės rodo geriausias savo gyvenimo 5 procentų akimirkas, o žiūrintysis jas lygina su savo pilna kasdienybe. Priešnuodis yra ne daugiau informacijos, o sąmoningas JOMO (džiaugsmas praleisti): pripažinimas, kad praleisti 99 procentus srauto yra ne praradimas, o normalus gyvenimas. Praktiškai FOMO silpsta, kai auga įsitraukimas į savo tikrą gyvenimą: kuo daugiau prasmės čia, tuo mažiau svarbu, kas vyksta ten.
Ką tinklai daro savijautai?
Tyrimų visuma rodo niuansuotą vaizdą: problema ne pats naudojimas, o jo būdas ir kiekis. Skirtumą daro trys dalykai:
- Pasyvus prieš aktyvų: begalinis svetimų gyvenimų skrolinimas nuosekliai siejamas su prastesne nuotaika ir pavydu, o aktyvus bendravimas (žinutės, pokalbiai su pažįstamais) su geresne
- Palyginimai: kuo daugiau lyginiesi su vitrininiais gyvenimais ir kūnais, tuo blogiau savivertei; ypač jautrūs paaugliai
- Miego kaina: vakarinis ir naktinis naudojimas vagia miegą, o miego trūkumas savo ruožtu didina nerimą ir irzlumą, kuriuos vėl malšina skrolinimas
Kaip atgauti kontrolę: aplinka vietoje valios
Veiksmingiausia strategija yra ne kova su savimi, o trinties dizainas: impulsas atsidaryti tinklą gyvena kelias sekundes, todėl kiekvienas papildomas žingsnis jį žudo. Praktiškai: išjungti visus nebūtinus pranešimus, iškelti programėles iš pirmo ekrano (arba ištrinti ir naudotis per naršyklę), nespalvotas ekrano režimas, telefonas kitame kambaryje darbo ir miego metu. Ir atvirkščiai: tai, kuo norite užsiimti vietoje skrolinimo (knyga, instrumentas, sportbačiai), turi gulėti po ranka.
Antra kryptis yra poreikio pakeitimas: skrolinimas visada tarnauja kažkam, nuoboduliui, nerimui, vienišumui, atidėliojimui. Savaitę pastebėkite, kada ranka tiesiasi prie telefono, ir pamatysite savo tikrąjį poreikį; tada jį galima pildyti tiesiogiai. Jei pagrindinis kablys yra dėmesio išsibarstymas, pasižiūrėkite dėmesio koncentracijos testą, o jei telefonas apskritai prilipęs prie rankos, priklausomybės nuo telefono testą. Plačiau apie viso interneto įpročius rasite interneto priklausomybės teste.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo šis testas skiriasi nuo telefono ir interneto priklausomybės testų?
Jie matuoja skirtingus sluoksnius: telefono testas matuoja santykį su pačiu įrenginiu (nomofobija, tikrinimo įpročiai), interneto testas apima visą naudojimą (naršymas, žaidimai, video), o šis testas taikosi būtent į socialinius tinklus, kurių varikliai specifiniai: srautas, palyginimai, FOMO, patiktukai. Jei problema ryški, tikėtina, kad aukšti bus visi trys, bet šis parodys, ar būtent tinklai yra epicentras.
Kiek laiko socialiniuose tinkluose yra „per daug“?
Universalaus skaičiaus nėra: problemą apibrėžia ne valandos, o kontrolė ir kaina. Dvi valandos tikslingo naudojimo gali būti sveikos, o pusvalandis kompulsyvaus naktinio skrolinimo žalingas. Vis dėlto tyrimuose riba, už kurios nuosekliai daugėja savijautos problemų (ypač paaugliams), dažnai brėžiama ties maždaug 3 valandomis per dieną.
Ar skaitmeninis detoksas veikia?
Kaip perkrovimas taip: savaitė ar mėnuo be tinklų atstato miegą, dėmesį ir parodo, kiek laiko turite iš tikrųjų. Kaip vienkartinis stebuklas ne: jei po detokso grįžtate į tą pačią aplinką (visi pranešimai įjungti, programėlės pirmame ekrane, poreikiai nepakitę), įprotis grįžta per savaites. Veikia detoksas plius aplinkos pertvarka plius atsakymas į klausimą, ką skrolinimas jums pildė.
Nerimauju dėl vaiko ar paauglio naudojimosi tinklais. Nuo ko pradėti?
Pradėkite nuo pokalbio be moralų: ką vaikas ten veikia, kas patinka, kas erzina. Draudimai be santykio veikia trumpai ir moko slėpti. Veiksmingiau: bendros taisyklės visai šeimai (valgymas ir naktis be ekranų, telefonai krauna virtuvėje), jūsų pačių pavyzdys ir dėmesys priežastims, nes paauglys, kuris tinkluose slepiasi nuo vienišumo ar nerimo, pirmiausia turi gauti pagalbą ten. Jei matote ryškius nuotaikos pokyčius, pasiūlykite paauglių savijautos testą.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- Andreassen C. S. ir kt. (2016). The relationship between addictive use of social media and video games and symptoms of psychiatric disorders. Psychology of Addictive Behaviors, 30(2).
- Przybylski A. K., Murayama K., DeHaan C. R., Gladwell V. (2013). Motivational, emotional, and behavioral correlates of fear of missing out. Computers in Human Behavior, 29(4).
- Verduyn P. ir kt. (2017). Do social network sites enhance or undermine subjective well-being? A critical review. Social Issues and Policy Review, 11(1).
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
