Vienatvės baimės testas
Vienatvės baimė (autofobija) yra ne liūdesys būnant vienam, o baimė ir panika nuo pačios vienumos: nerimas likus vieniems namuose, nesugebėjimas praleisti vakaro be žmonių ar žinučių, santykiai, kurių laikomasi vien tam, kad tik ne vienatvė.
Ši baimė ypatinga tuo, kad jos kaina yra laisvė: bijantis vienatvės žmogus renkasi ne tai, ko nori, o tai, kas apsaugo nuo buvimo vienam. 10 klausimų padės įvertinti, kiek ši baimė valdo jūsų gyvenimą. Užtruksite apie 2 minutes.
Pradėkite testą
Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.
Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.
Jūsų ankstesni šio testo rezultatai
Saugoma tik jūsų naršyklėje ir niekur nesiunčiama. Kartodami testą kas kelias savaites matysite savo dinamiką.
Kas yra autofobija?
Autofobija (gr. „autos“ reiškia pats) yra intensyvi buvimo vienam baimė. Ji gali turėti du taikinius: fizinį saugumą („vienam man kažkas nutiks, pavyzdžiui, priepuolis ar įsibrovėlis, ir niekas nepadės“) ir emocinį išgyvenimą („vienas likęs susidursiu su savo mintimis ir jausmais, kurių neatlaikysiu“). Dažnai veikia abu.
Svarbu atskirti nuo vienišumo: vienišumas yra skausmas dėl ryšio trūkumo (jį jaučia ir žmonės pilnuose namuose), o autofobija yra baimė nuo pačios vienumos, net kai ryšių pakanka. Vienišumo tema verta atskiro žvilgsnio: jei ji jums aktualesnė, tai ne fobijos, o gyvenimo pilnatvės klausimas.
Vienatvės baimė ir santykiai
Skaudžiausia autofobijos kaina yra sprendimai iš baimės: liekama žalojančiuose santykiuose („geriau blogi nei jokių“), puolama iš vienų santykių į kitus be pauzės, toleruojama tai, kas netoleruotina. Partneris tampa ne pasirinkimu, o vaistu nuo panikos, ir tai jaučia abu.
Šios baimės šaknys dažnai siekia prisirišimo istoriją: nestabilius, atstumiančius ar staiga nutrūkusius ankstyvus ryšius (žr. prisirišimo stiliaus testą, nes nerimastingas stilius ir vienatvės baimė artimi giminaičiai). O jei atpažįstate save liekant santykiuose vien iš baimės, verta atlikti ir toksinių santykių testą, nes baimė neturi būti priežastis kentėti.
Kaip įveikiama vienatvės baimė?
Ekspozicijos principas veikia ir čia, tik „objektas“ yra buvimas su savimi: dozuota vienatvė pradedant nuo 15 iki 30 minučių be ekranų ir triukšmo (pasivaikščiojimas, kava vienam, vakaras namuose), palaipsniui ilginant. Tikslas yra leisti nerimui pakilti ir atslūgti pačiam, kol smegenys išmoksta: vienuma nemaloni, bet saugi ir ištveriama.
Lygiagrečiai auginamas „buvimo su savimi“ turinys: veiklos, kurios vienatvę paverčia iš tuštumos į erdvę (kūryba, sportas, skaitymas, gamta). Jei baimės šaknys gilios (prisirišimo žaizdos, netektys) ar ji lydima panikos priepuolių, psichoterapija čia ypač vaisinga: vienatvės baimė dažniausiai yra ne izoliuota fobija, o durys į svarbesnį darbą su savimi. Ir tai geros durys.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo vienatvės baimė skiriasi nuo vienišumo?
Vienišumas yra liūdesys dėl trūkstamo ryšio („norėčiau artumo, kurio nėra“); autofobija yra baimė ir panika nuo buvimo vienam, net kai ryšių pakanka. Galima būti vienišam nebijant vienatvės ir bijoti vienatvės nebūnant vienišam. Sprendimai skiriasi: vienišumui reikia ryšio, o autofobijai reikia saugumo su savimi.
Ar normalu nemėgti būti vienam?
Taip, žmonės skirtingi: ekstravertams vienuma natūraliai sekina, ir tai ne fobija. Ribą brėžia panika ir sprendimai iš baimės: jei vienatvė tiesiog nuobodoka, tai temperamentas; jei jos vengiate bet kokia kaina ir liekate blogose situacijose, kad tik ne vieni, tai baimė, kurią verta spręsti.
Bijau, kad vienam man kažkas atsitiks (priepuolis, nelaimė). Ką daryti?
Ši forma artima panikos sutrikimui ir hipochondrijai: kūno katastrofos laukimas be liudininkų. Padeda dvi kryptys: realaus saugumo minimumas (telefonas šalia, artimųjų žinojimas), padarytas kartą, ir darbas su katastrofinėmis mintimis bei panika (žr. panikos atakų testą), nes tikroji problema ne vienuma, o nepasitikėjimas savo kūnu.
Ar mano atsakymai saugomi?
Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.
Šaltiniai ir metodika
Testą parengė VisiTestai.lt redakcija, remdamasi žemiau nurodytais šaltiniais. Kaip kuriame ir vertiname testus, skaitykite metodikos puslapyje.
- American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th ed. Specific Phobia.
- Öst L.-G. (1989). One-session treatment for specific phobias. Behaviour Research and Therapy.
- NHS. Phobias: overview, symptoms and treatment.
Ačiū! Jūsų nuomonė padeda mums daryti svetainę geresnę.
