Altruizmo testas

Altruizmas yra elgesys kito labui be tiesioginės naudos sau: užleisti, padėti, pasidalinti, paaukoti. Žmonės šiuo matmeniu skiriasi smarkiai, ir abu kraštutinumai turi savo kainą: grynas egoizmas griauna santykius ir reputaciją, o beribis altruizmas griauna patį davėją, nes aukojimasis be ribų baigiasi išsekimu ir apmaudu.

Šis testas iš 12 teiginių parodys jūsų vietą spektre. Svarbi sąžiningumo pastaba: atsakykite pagal realų elgesį (ką darote), o ne pagal vertybes (ką manote esant teisinga), nes skirtumas tarp jų ir yra įdomiausias rezultatas. Užtruksite apie 2 minutes.

Pasidalinti:

12 klausimų ~2 min. Nemokamas

Pradėkite testą

Teisingų ar neteisingų atsakymų čia nėra, tad atsakykite taip, kaip yra iš tikrųjų. Rezultatą pamatysite iš karto.

Jūsų atsakymai niekur nesiunčiami ir nesaugomi, viskas vyksta tik jūsų naršyklėje.

Ar grynas altruizmas apskritai egzistuoja?

Filosofai ir psichologai dėl to ginčijasi šimtmečius: skeptikai sako, kad už kiekvieno gero darbo slypi nauda (gera savijauta, reputacija, dangaus taškai), o Danielio Batsono eksperimentai rodo, kad empatijos sužadintas rūpestis veda į pagalbą net tada, kai lengviau būtų nusisukti ir niekas nesužinotų. Praktikai šis ginčas nesvarbus: net jei už davimo stovi „šiltas švytėjimas“ (smegenų atlygio sistemos atsakas į dosnumą, matomas ir neurovaizdiniuose), pasaulis nuo tokio egoizmo tik gerėja.

Svarbiau kita mokslo išvada: davimas yra vienas patikimiausių laimės veiksnių. Elizabeth Dunn eksperimentuose žmonės, išleidę pinigus kitiems, jautėsi laimingesni nei išleidę sau, o savanoriaujantys žmonės nuosekliai rodo geresnę savijautą (su viena sąlyga: savanorystė turi būti laisva, ne priversta).

Sveiko ir save naikinančio altruizmo skirtumas

Riba eina ne per davimo kiekį, o per jo šaltinį ir ribas:

Šaltinis: sveikas davimas teka iš pertekliaus ir noro; nesveikas iš kaltės, baimės būti nemylimam ar poreikio būti reikalingam
Ribos: sveikas altruistas moka pasakyti „ne“ be savigraužos; aukotojas negali, todėl jo „taip“ nieko nebereiškia
Priėmimas: sveikas davėjas moka ir imti; aukotojui priimti pagalbą beveik fiziškai nemalonu
Likutis: po sveiko davimo lieka energija; po aukojimosi nuovargis ir tylus apmaudas, kuris vieną dieną sprogsta

Kaip duoti protingai?

Efektyvaus ir džiuginančio davimo taisyklės iš tyrimų: duokite konkrečiai (matomas rezultatas džiugina labiau nei abstrakti auka), reguliariai mažai vietoje retai daug (įprotis stipresnis už impulsą), pagal savo stiprybes (profesionali pagalba valanda sveria daugiau nei atsitiktinis darbas diena) ir su ribomis (iš anksto apibrėžta davimo talpa apsaugo nuo išsekimo ir apmaudo).

Ir nepamirškite artimiausio rato: statistiškai daugiausia altruizmo suvartoja ne gatvė, o namai, ir būtent ten jis dažniausiai lieka nepastebėtas. Padėkoti savo namų altruistui yra irgi geras darbas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar altruizmas įgimtas, ar išmoktas?

Abu: polinkio padėti užuomazgos matomos jau kūdikiams ir net kai kuriems gyvūnams (evoliucijai bendradarbiavimas apsimoka), bet jo mastą stipriai formuoja aplinka: tėvų pavyzdys, patirtis, kultūra. Praktinė išvada tėvams: altruizmo neišauklėsi paskaitomis, tik pavyzdžiu ir progomis padėti.

Padedu visiems, bet jaučiuosi išnaudojamas (-a). Ką darau ne taip?

Greičiausiai duodate be ribų ir be adreso: pagalba, kuri teka automatiškai visiems, pritraukia ir tuos, kurie tik ima. Sprendimas ne mažiau gerumo, o daugiau atrankos: duokite sąmoningai (kam, kiek, kada), mokykitės sakyti „ne“ be kaltės ir stebėkite abipusiškumą artimuose ryšiuose. Pradėkite nuo asmeninių ribų testo.

Ar davimas tikrai daro laimingesnį, ar čia tik graži teorija?

Tai vienas geriau patikrintų teigiamos psichologijos faktų: eksperimentuose išlaidos kitiems kelia nuotaiką labiau nei išlaidos sau, o geri darbai yra standartinė laimės intervencijų dalis. Sąlygos trys: davimas laisvas (ne prievolė), matomas jo poveikis ir jis nesugriauna jūsų pačių resursų.

Ar mano atsakymai saugomi?

Ne. Visi skaičiavimai vyksta jūsų naršyklėje, atsakymai niekur nesiunčiami ir niekur nesaugomi.